Po to gaminome simbolinius ženkliukus, taip sujungdami praeities skausmingą Lietuvai istorinį tarpsnį su šiandiena: nereikia gyventi praeitimi, tačiau jos pamiršti niekada negalima. Ši pilietinė akcija paskatino mokinius dar kartą patirti savo krašto istoriją, prisiminti tremties meto liudijimus. 

Nepaprastas dalykas, kuomet vieno susitikimo metu galima išgirsti pasakojimą apie dailininkės knygos (kurią visai neseniai galbūt perskaitei) iliustracijos kelionę – pamatyti eskizus pieštuku baltame popieriuje, vėliau išleistoje knygoje ir, galiausiai, atspaustą keliskart didesnėje drobėje. Visomis kūrybos paslaptimis menininkė mielai pasidalino.

Vasaros saulei kaitinant, o miesto parkams, skverams ir namų balkonams pražydus bene visomis ryškiausiomis gėlių spalvomis, skaityti daug smagiau gryname ore. Todėl birželio 9 dienos vėlyvą rytą aplankėme Kauno vaikų lopšelio-darželio „Atžalėlė“ „Klevelio“ grupės vaikus, kad kartu paskaitytume išties vasariškai rimta tema.

Susėdę įvairiausių augalų apsuptame darželio kieme ir trumpam pavirtę mažomis bitelėmis, skaitėme pasakojimą apie draugystę „Bitė ir aš“ (aut. Alison Jay). Sužinojome, kad bitės yra labai svarbios, nes be jų būtų sunku užauginti vaisių, daržovių ar gėlių. Deja, plečiantis miestams, vis mažiau vietos lieka pievoms ir žydintiems augalams – bičių maistui, todėl ir jų mažėja... Tad ką daryti?

Reikia susidraugauti su bitėmis. Geriausias būdas pelnyti jų draugystę – sodinti gėles. Bitės labiausiai mėgsta ryškiaspalvius gėlių žiedus (pienes, viržius, dobilus, saulėgrąžas) arba prieskonines žoleles (mėtas, rozmarinus, levandas, šalavijus, čiobrelius), o jų pasisodinti galima ir balkone – draugystė su bitėmis tikrai užsimegs!

Tik negaudykite ir nelieskite bičių – saugodamos save jos gali skaudžiai įgelti.

Birželio 4 d. susitikome su Kauno dailės gimnazijos mokinėmis ir jų mokytoja Virginija Katkevičiūte pasidalinti mintimis, paskaityti ir sukurti įsegamą ženkliuką įkvėpimo ir pašaukimo tema. O susitikimo vieta pasirinkta puiki – bene gražiausi Kauno Kauko laiptai su trykštančiu fontanu apačioje – simboliškas įkvėpimo, naujų minčių ir sumanymų šaltinis. Atkeliavusios iš bibliotekos jau radome gimnazistes pačiame darbų įkarštyje – kaip tik šią dieną vyko gimnazijos praktinis dailės užsiėmimas. Kuomet stebi susikaupusias mažąsias dailininkes net neabejoji, kad viskas vyksta panašiai kaip Sigutės Ach istorijoje, kur „Pašaukimėlis užaugo ir virto dideliu ir gražiu NERIMTU PAŠAUKIMU“ (Sigutė Ach „Šviesiųjų svajonių žydintys sodai“, p. 22). 

P. S. Apie dailininkės Sigutės Ach draugystę su pašaukimu galite sužinoti ir jūs knygoje „Šviesiųjų svajonių žydintys sodai“.