Zapyškis
Miestelis šalia Kauno, kairiajame Nemuno krante, garsus viena seniausių Lietuvos bažnyčių.
Gyvenvietės vardas siejamas su didikų Sapiegų, nuo XVI a. valdžiusių čia buvusį dvarą, pavarde: Sapiegiškis ilgainiui virto Zapyškiu.
Rašytiniuose šaltiniuose miestelis, iš pradžių vadintas Panemune, pirmą kartą paminėtas 1555 m. Tuo metu pro jį ėjo svarbus prekybos ir pašto kelias į Tilžę ir Karaliaučių.
Atokiau nuo gyvenvietės, atviroje Nemuno pakrantės pievoje, XVI a. buvo pastatyta raudonų plytų gotikinė bažnyčia. Po daugybės rekonstrukcijų ir remontų jos išvaizda gerokai pakito – buvo pristatyta zakristija, laiptuotas frontonas paverstas trikampiu, nugriauta dalis
|
|
kontraforsų ir pan. Be to, bažnyčia nuolat kentėdavo nuo didelių potvynių, 1812 m. ją nuniokojo Napoleono kariuomenė. 1901 m. senoji šventovė buvo uždaryta, 1908 m. viršutinėje miestelio dalyje pastatyta neoromaninių bruožų turinti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, 1795 m. miestelis atiteko Prūsijai, 1808 m. – Lenkijos karalystei, 1815 m. – Rusijai. 1825–1847 m. Zapyškis turėjo miesto teises. 1860–1872 m. čia veikė audimo fabrikas, 1865 m. įkurta pradinė mokykla.
1919 m. Zapyškis tapo valsčiaus centru, miestelyje buvo pastatyta Vandens matavimo stotis, nauja medinė mokykla, Šaulių sąjungos namai.
|
