NAUGARDUKAS (baltarusiškai Navagrudak)
Miestas Baltarusijos šiaurės vakaruose, Naugarduko aukštumoje, kurią iš rytų, šiaurės ir vakarų juosia Nemunas ir jo intakai – Molčiadis, Ščiara, Servečis.
Šios įstabios vietovės centre, 200 m aukščiau už Nemuną ties Servečio žiotimis ir 320 m virš jūros lygio, XII a. pr. įsikūrė rusėnų gyvenvietė. Rašytiniuose šaltiniuose Naugardukas minimas nuo XIII a. Apie 1240 m. Naugardukas prijungtas prie Lietuvos valstybės.
Anksčiau manyta, kad Naugarduke buvo pakrikštytas ir karūnuotas Mindaugas (dabartiniai istorikai tuo abejoja, nors daug baltarusių vis dar tiki čia buvus pirmąją Lietuvos sostinę).
|
|
Ant piliakalnio (Mindaugo kalno) tebestūkso XIV–XV a. mūrinės pilies griuvėsiai, jo papėdėje plyti legendomis apipintas Lietuvės laukas. Pilyje 1426 m. buvo sušauktas Lietuvos bajorų Seimas. Mieste išliko senų pastatų: kelios bažnyčios, cerkvė, sinagoga, rotušė, gyvenamųjų namų. Atrodo, kad su Šv. Boriso ir Glebo cerkve (XII a., rekonstruota 1519, 1632) susijęs 1415 m. sušauktas stačiatikių vyskupų sinodas ir XV a. vid. susiformavusi savarankiška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių metropolija. 1422 m. parapinėje Viešpaties Atsimainymo bažnyčioje (XIV a., perstatyta 1723, 1923) Jogaila vedė Alšėnų kunigaikštytę Sofiją, 1799 m. čia buvo pakrikštytas poetas Adomas Mickevičius.
1444 m. Naugardukas gavo miesto teises. 1507–1795 m. jis buvo vaivadijos centras, 1581–1775 m. – vienas iš trijų miestų,
|
