1 1 1 1 1

Filmas „Septyni samurajai“ (1954) – istorinė nuotykių drama, kurioje atspindėta visuomenė, atsidūrusi ant neatšaukiamų permainų slenksčio. Kartu su filmu „Rasiomonas“, „Septyni samurajai“ laikomi vienu iš dviejų pačių geriausių Akiros Kurosawas filmų ir vienu geriausių visų laikų filmų.

Filmo siužetas apgaulingai paprastas. Jame pasakojama apie Japonijos viduramžių kaimą, kuris pasamdo septynetą keliaujančių samurajų tam, kad jie apgintų pasėlius ir žmones nuo puldinėjančių plėšikų. Iki tol nebuvo nė vieno japoniško filmo, kuris perteiktų tokius socialinius pokyčius, dėl kurių panaši idėja taptų įmanoma.

Filme veikia šeši samurajai ir vienas, norintis juo tapti. Kartu jie atspindi kilmingos klasės, esančios ant išnykimo ribos, idealus ir vertybes. Iš pradžių norėta apsiriboti šešiais samurajais, tačiau vėliau prie jų buvo prijungtas antagonistas - apsimetėlis samurajus Kikučijo, kurį suvaidino Toshiro Mifune. Nemokantis kovoti, elgtis su ginklais, neramaus charakterio, jis yra kontrastas savimi pasitikinčiam, ramiam, viską gerai apgalvojančiam samurajų vadui Kambėjui, kuris matė Kikučijo nevykėliškumą ir iš pradžių neėmė jo į būrį. Filmo pradžioje Kikučijo personažas įneša komiškumo ir linksmumo, vėliau vyksta negailestingos samurajų kovos su plėšikais.

„Septyni samurajai“ - puikus veiksmo filmas, tikras kovinės technikos judesio stebuklas. Finalinė mūšio scena, merkiant lietui, vertinama kaip viena geriausių mūšių scenų pasaulinėje kinematografijoje. Norėdamas suteikti scenoms įtaigumo ir autentiškumo Kurosava filmavimus atliko ne studijoje, o specialiai tam pastatytame kaimelyje.

„Septyni samurajai“ susilaukė komercinės sėkmės, labai palankaus kritikų įvertinimo ir laikomi vienu geriausių ir reikšmingiausių kino kūrinių. Filmas tapo vienu nedaugelio azijietiškų filmų, kurie plačiai žinomi populiariojoje Vakarų kultūroje. Daugelis vėlesnių kovos ir nuotykių filmų patyrė „Septynių samurajų“ įtaką. JAV buvo sukurtas populiarus vesternas „Šaunioji septyniukė“ (1960), kuris buvo tiesiogiai paremtas „Septynių samurajų“ siužetu, tik jame veiksmas vyksta Laukiniuose vakaruose, o samurajai pakeisti kaubojais.

Knygos autorė Joan Mellen analizuoja „Septynis samurajus“, pabrėždama jų vietą Japonijos kine ir Kurosawa kūryboje. Ji tyrinėja filmo ištakas viduramžių istorijoje ir, svarbiausia, nuostabią vaizdinę kalbą, kuria režisierius perteikė savo elegišką epą.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Federico Fellini šedevras „8 1/2 (Otto E Mezzo)“, režisuotas 1963, sudomino viso pasaulio publiką. Atrodė, kad filmo herojus, kino režisierius Guido Anselmi – pats tikriausias, veidrodinis paties Fellinio atvaizdas, o siužetas atspindi būtent filmo „8 ½“ kūrimą. Daugybė režisierių, įskaitant Fassbinderį, Truffaut, Scorsese, Bobą Fosse'ą ir Bruce'ą LaBruce'ą, panaudojo filmo temas, atspindėdami jose savo pačių asmenį ir kūrybą.

Fellinio pasirinktas filmo pavadinimas susijęs su jo darbų eiliškumu. Iki tol režisierius, jo paties žodžiais tariant, buvo sukūręs septynis su puse filmo (puse filmo jis įvardijo bendradarbiavimo su kino režisieriumi Alberto Lattuada rezultatą). Taip „8 ½“ tapo Felliniui jo aštuntuoju su puse filmu.

Gretinant pavadinimą su filmo siužetu, galima įžvelgti ir kitą prasmę – dvilypumą tarp pagrindinį veikėją supančios tikrovės ir ją atspindinčios fikcijos – sapnų, fantazijų, prisiminimų. Filmo veiksmas sukasi aplink kino režisieriaus Guido Anselmi personažą (akt. Marcello Mastroianni), kurį kamuoja kūrybinė krizė. Situacija išties nepavydėtina: kontraktas naujo filmo gamybai pasirašytas, daugybė pinigų išleista gigantiškoms dekoracijoms, o įkvėpimo ir idėjų nėra, - režisierius nė neįsivaizduoja, apie ką bus jo naujasis kūrinys. Bandydamas atgauti kūrybines galias sanatorijoje, Guido susiduria su įkyriais kino aktoriais, žurnalistais, ramybės neduodančia meiluže, žmona, prodiuseriu, scenaristu… Galop, režisierius visai praranda pasitikėjimą savimi ir panyra į jau anksčiau minėtas fantazijas – pusiau tikrą, pusiau iliuzinį pasaulį.

Teigiama, kad „8 ½“ – tam tikru atžvilgiu autobiografinė juosta: garsusis italų kino meistras po itin sėkmingo „Saldaus gyvenimo“ sukūrimo irgi buvo susidūręs su krize, tačiau sugebėjo ją įveikti. Savo patirtį jis perteikė ypač autentiškai pavaizduodamas menininko vidinį pasaulį, didžiules ir dažniausiai sudėtingai įgyvendinamas ambicijas, o žvelgiant plačiau – žmogaus pastangas atrasti laimę ir vidinę ramybę chaotiškame gyvenime, kuriame nuolat susiduria lūkesčiai, praeitis, aplinka, kiti mūsų likimus formuojantys žmonės. Reikia pripažinti, kad kuriant filmą „8 ½“, Felliniui su kaupu pavyko įgyvendinti visas ambicijas. Tai – meistriškai nufilmuota, klasika tapusi gurmaniška juosta, kurią, kaip tokiais atvejais sakoma, būtinai reikia pamatyti.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Tai pasakojimas apie vieną talentingiausių atkurtos Nepriklausomybės kino operatorių Audrių Kemežį (1973–2018), dirbusį su pripažintais Lietuvos kino kūrėjais – Arūnu Mateliu, Audriumi Stoniu, Giedre Žickyte, Šarūnu Bartu, Mindaugu Survila, Deimantu Narkevičiumi ir daugeliu kitų, kuriuos kalbina kino režisierė Giedrė Beinoriūtė. Per du kūrybos dešimtmečius Kemežys nufilmavo per 50 filmų, tarp kurių – tarptautinį pripažinimą pelnę darbai: „Prieš parskrendant į Žemę“ (rež. Arūnas Matelis), „Ūkų ūkai“, „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys), „Meistras ir Tatjana“ (rež. Giedrė Žickytė), „20.07.2015“, „Lietuvos energija“ (aut. Deimantas Narkevičius), „Eurazijos aborigenas“ (rež. Šarūnas Bartas), „Senekos diena“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas), „Balkonas“, „Pokalbiai rimtomis temomis“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), „Gimtinė“ (rež. Tomas Vengris) ir kiti. Knygoje pasakojama apie ypatingą žmogų, menininką, o kartu ir apie Lietuvos kiną, du įsimintinus, spalvingus jo dešimtmečius.

 „Šia knyga norėjau ne tik įamžinti savo mirusio draugo atminimą, papasakoti legendas ar anekdotus, kurie apie jį sklandė Lietuvos kino bendruomenėje, atrodo, nuo tos akimirkos, kai Audrius joje atsirado. Kalbėdamasi su kolegomis supratau, kad tai bus daugiau negu linksmos istorijos. Man tai ir knyga apie kontekstą, kuriame augome, ir apie kiną: kaip jis gimsta, kokių sąlygų tam reikia ir kuris „vienas procentas“ kūrybos procese yra pats svarbiausias,“ – pasakoja knygos autorė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė.

Leidinys iliustruotas kadrais iš Kemežio nufilmuotų filmų, jo fotografijomis, laiškų, filmavimo kadruočių faksimilėmis.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

 

1 1 1 1 1 Įvertinimas 1.00 (1 Balsas)

Pagrindinė knygos veikėja Luise Schilling – jauna, smalsi, ateities planus kurianti moteris. 1920-ųjų pradžioje ji atvyksta į Bauhaus mokyklą Veimare. Čia ji mokosi pas vienus garsiausių profesorių Gropius ir Kandinsky, pasineria į savo epochos svajones bei idėjas. Šalia technologijų ir meno, komunizmo ir avangardo, populizmo ir jaunimo judėjimo, Luise ji susipažįsta su socialinėmis utopijomis, kurios formuoja mus iki šiol. Autorė Theresia Enzensberger pasakoja kupiną veiksmo istoriją apie herojės gyvenimo sumaištį: nuo konfliktų iki jaunos poros naktinio šuolio upėn...

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Clarise Lispector - viena žymiausių XX amžiaus Brazilijos rašytojų. Romanas „Žvaigždės valanda“ – paskutinė autorės knyga, išleista dar esant jai gyvai, daugelio vadinama iškiliausiu jos kūriniu. 

Knygoje perteikiama nelaimingos moters, vardu Makabėja, gyvenimas. Makabėja yra didžiulės Brazilijos migracijos dalis – bedarbių šiauriečių, kurie siekia geresnio gyvenimo didžiuosiuose pietryčių Brazilijos miestuose.

Makabėja įkūnija pačius bjauriausius ir žiauriausius imigrantų stereotipus, ji bando rasti savo vietą San Paule, bet gyvenimas nėra jai lengvas ir malonus. Ši knyga atskleidžia daug tiesos apie Brazilijos kultūrą ir gyvenimą.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Nobelio literatūros premijos laureato istorija nušviečia įvairiapusį Rytų Afrikos grožį ir atšiaurumą.

Kūrinio istorija sukasi apie paauglį berniuką Jusefą, kuris buvo paimtas iš šeimos, kad apmokėtų tėvo skolas. Atvežtas į miestą, kur dirba mažoje parduotuvėlėje, jis keliauja su pirkliu, susitinka su žmonėmis iš įvairiausių sluoksnių, kalbančių skirtingomis kalbomis, tikinčiais skirtingais dievais ir susiduria su gyvenimo aukštuma ir nuosmukiu.

Istoriniame romane „Rojus“, nepaisant žiaurumo, stebime kaip naivus berniukas bręsta ir tampa vyru, turinčiu siekių ir pasitikėjimo savimi.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.