Indrės Šerpytytės fotografinis, archyvinis, koncepcinis ir skulptūrinis projektas (kartu ir savotiškas memorialas), vykstantis nuo 2009 m. yra toks pats neužbaigtas ir kompleksiškas, kaip kad byloja jo pavadinimas, paantraštė ir darbo data. Net ir autorystė iki galo ne visai aiški, nes, nors Indrė Šerpytytė ir yra nurodyta kūrinio autorė bei neabejotina kūrėja, jo atsiradime dalyvavo ar buvo implikuota daugybė žmonių.
Šerpytytės nematomų veikėjų sąraše aptiktume kareivius, agentus, slaptosios policijos pareigūnus, dislokuotus po visą Lietuvą išsimėčiusiuose pastatuose, kuriuos ji tyrinėjo gerą dešimtmetį. Taip pat šią medžiagą saugančius achyvarus, naujai įsikūrusius šių pastatų nuomininkus, čia dirbančius ar gyvenančius nuo sovietų valdymo pabaigos, tautodailininką, Šerpytytės projektui išdrožusį daugiau nei 300 pastatų modelių, jos tėvą Albiną Šerpytį – buvusį vyriausybės saugumo vadovą, 2001 m. mirusį įtartinomis aplinkybėmis. Jų suvokimas apie savo pačių asmeninį ir kolektyvinį indėlį (ar tai, kad jo nėra) - tik ledkalnio viršūnė, o visa kita giliai paslėpta. Šiam darbui, susidedančiam iš menininkės pastangų ir daugelio kitų neįvardytų žmonių istorinių tyrinėjimų, būdingas teismo ekspertizei prilygstantis procesas.
Indrė Šerpytytė „(1944-1991). Former NKVD – MVD – MGB – KGB Buildings“
