Jonas yra tikrų tikriausias skeletas. Pelnęs užtarnautą poilsį ir išpildęs didžiausią savo troškimą – būti skeletu pensininku, dabar jis gyvena senelės ir senelio lauko virtuvėje. Bet prieš tai skeletas Jonas dirbo mokykloje – mokyklos skeletu.
Apsigyvenęs naujoje vietoje ir susipažinęs su namiškiais Jonas laiko nešvaisto ir stengiasi būti naudingas senelei ir seneliui. Skeletas supratingas, visuomet išklauso, paguodžia, gelbėja ne tik sodo sraiges, bet ir visą kaimą nuo chuliganų, tiesa, kartą paklaidino senelę miške, o senelis planuoja su skeletu kartu gultis į karstą „Jonas su senelio planu sutinka ir iš visų jėgų stengiasi parodyti, kad per laidotuves karste šalia senelio ketina elgtis mandagiai, kad tik senelei būtų kuo mažiau gėda.“
Toks ir dar visoks kitoks skeletas Jonas humoro, lengvos ironijos kupinoje estų autorės Triinu Laan istorijoje „Skeleto Jono nutikimai“.
Triinu Laan, Marja-Liisa Plats „Skeleto Jono nutikimai“
