Parko mėšlagrybis Mėšlinukas labai trokšta išgirsti miško nykštuko muziką. Būdamas be galo smalsus jis išsiruošia į kelionę. Jam teks nueiti iššūkių pilną kelią, kad pasiklausytų stebuklingos fleitos muzikos.
Taip, išgirdote teisingai – nueiti. Grybai gali judėti – eiti ten, kur driekiasi jų siūleliai. Gali judėti žeme, gali judėti ir požemyje, kur gyvena daugybė sliekų ir kirminų. Taigi, Mėšlinukas išsiruošė į kelionę. Ir kuo toliau į mišką ėjo, tuo daugiau keistų ir nematytų grybų sutiko, patyrė išbandymų, surado draugų. O kelionės pabaigoje pavyko išgirsti muziką, kurios iki šiol nebuvo girdėjęs: „ji buvo drauge sena ir jauna, ir sielvartavo ir džiūgavo, iš jos tryško paslaptinga gyvybė, ta muzika nuolat judėjo, lyg kažkur keliautų pučiama vėjo, o kartais būdavo tokia netikėta, kad per visą Mėšliuko kūnelį tarsi nubėgdavo skruzdėlės.“ Mėšlinukas jautėsi laimingas ir ramus.
Knygos pabaigoje pateikiamas „grybų atlasas“. Jame aprašomi grybai, kuriuos Mėšlinukas sutiko keliaudamas mišku. Sužinosite, kuriuo metų laiku, kokio dydžio ir formų užauga, kaip atrodo ir, svarbiausia, ar galima valgyti.
