Penkiaaukščiame name, iškilusiame tarp puikių sodų, gyvena garbinga storulė Višta, daug kur per dieną pabuvojanti Gegutė, visada daili, puošni, švari juoda Katytė, riešutus triauškianti Voverytė ir Peliukas. Bet vieną dieną, susikrovęs porą lagaminų, Peliukas iškeliavo. Kur – niekas nežino. Jo būstas tapo tuščias, todėl kaimynai pasitarė ir ant namo durų pakabino skelbimą: „Nuomojamas butas“.
Skelbimas greitai sulaukė dėmesio ir apžiūrėti buto ėmė rinktis susidomėję įvairiausi padarai. Namai buvo puikūs, tačiau nei Skruzdėlytei, nei Kiškienei, nei Paršui ir kitiems čia nepatiko, nes gyventi su tokiais kaimynais – neįmanoma! Namo draugija tiko tik Balandžiui, kuris su džiaugsmu ir apsigyveno nuomojamame bute.
Garsios Izraelio litvakės, poetės, dramaturgės, literatūros profesorės eiliuota istorija „Nuomojamas butas“ pirmą kartą pasirodė 1948 metais. Ir nors buvo išversta į 15 kalbų, lietuviškai išleista tik dabar. Tai ir pirmoji autorės knyga išversta į lietuvių kalbą. Knygoje pasakojama apie tai, kad kokie skirtingi bebūtume, galime gyventi santarvėje ir darnoje vieni su kitais. Leidinio forma neįprasta – knygą galima skaityti iš dviejų pusių, puslapių paveikslėliai perkirpti pusiau, todėl juos galima lenkti aukštyn ir žemyn, taip nuosekliai „atskleidžiant“ istorijos personažus.
Lea Goldberg „Nuomojamas butas“
