Abiejų Tautų Respublika iki XVIII amžiaus pabaigos buvo didelė ir sena valstybė, tačiau tiesiog dingo iš Europos žemėlapio. Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršino tarpusavyje Respublikos tautos žiedą, stabdė reformas, manipuliavo net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobė mūsų žemes. O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį?
Istorikas Valdas Rakutis knygoje supažindina su XVIII amžiaus Lietuva taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgia į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus, dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius, bei jų pasekmes. Autorius kelia klausimą: ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus lyderis? Lyderių, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo.
