„Paskui pasijutau taip, tarsi kas būtų išplėšęs mane iš mano paties kūno ir švystelėjęs į orą. Apkvaitęs ėmiau jaudintis, ar tik nebūsiu numiręs. Kybojau ore ir žiūrėjau žemyn į savo dvylikos metų kūną, gulintį purve tarp žalių bulvienojų. Skendėjau tirštuose dūmuose apsuptas šimto mažų lauželių, degančių tose vietose, kur nukrito lėktuvo skeveldros ir išsiliejo kuras.“
Antrasis pasaulinis karas. Anglija. Iš pažiūros ramią gyventojų kasdienybę keičia dažnėjantys sprogimai, iš lėktuvų išmetamų bombų švilpimas, kurtinantis oro pavojaus sirenų klyksmas, maisto ir daiktų stygius. Netikėtai susitikę dvylikamečiai Piteris ir Kim išgyvena karo siaubą, bei tuo pat metu gimstančią stiprią draugystę.
Vieną dieną šalia vaikų namų sudūžta vokiečių lėktuvas, o netrukus miške jie netikėtai aptinka sužeistą pilotą. Nusprendę jo neišduoti suaugusiems, kurie jį nužudytų kaip priešą, nuveda į savo slaptavietę. Pilotas tampa didžiausia vaikų paslaptimi, kartu palaikančia jų tikėjimą, kad už gerą visuomet atlyginama geru.
„Nė vienas iš mūsų niekada daug nekalbėdavome apie tai, kaip ilgimės savo tėčių, brolių, dėdžių ar pusbrolių, išėjusių į karą. Nė vienas iš mūsų nenorėdavo pasirodyti silpnas, išsigandęs ir liūdnas. Tačiau visi mes nuolatos jautėmės būtent taip.“
Ši istorija tikrai patiks ir tiems, kurie liko neabejingi S. Hartnet knygai „Sidabrinis asiliukas“.
Dan Smith „Mano draugas priešas“
