Josephine Baker

1 1 1 1 1

Josephine Baker (1906-1975), praminta „Juodąją Venera“, buvo viena žymiausių trečiojo dešimtmečio juodaodžių Brodvėjaus žvaigždžių. Neįtikėtinos energijos ir charizmos moteris, gimusi labai vargingoje šeimoje, sugebėjo pakilti iš paties dugno ir savo talentu užkariauti visą pasaulį. Mergaitės motina buvo juodaodė skalbėja, tėvas paliko šeimą, trylikos metų ji jau buvo ištekėjusi. Kilusi iš Sent-Luiso (Misūrio valstija) ir patyrusi ten vykusių žudynių siaubą (skerdynes elektros transformatorių fabrike surengė jo darbininkas), tapo viena aršiausių kovotojų su rasizmu.

Teatro scenoje Baker atsidūrė ne tam, kad taptų aktore, bet norėdama kiek užsidirbti. Pradžioje ji buvo statistė, choro dainininkė, kurią išgarsino dalyvavimas tuo metu labai madingame juodaodžių reviu. Po kelių pasirodymų Niujorko klube ji buvo pakviesta į panašų reviu Paryžiuje, Eliziejaus laukų (Champs Élysées) teatre. Triukšmingai debiutavusi Paryžiuje (1925), Baker pasiliko Prancūzijoje ir gavo Prancūzijos pilietybę (1937).

Paryžiuje jos laukė tikras triumfas. Egzotiška šokėja užkariavo Prancūzijos sostinę savo čarlstono šokiu ir drąsiomis choreografinėmis improvizacijomis. Netrukus sekė jos pasirodymai Briuselyje, Madride, Berlyne - kylančios žvaigždės turai visada surinkdavo pilnas sales. Šiandien analizuodami Baker šokių improvizacijas, kritikai randa jose hip-hopo ir kitų krypčių elementų, kurie įsitvirtins tik po daugelio dešimtmečių. Šokėja garsėjo itin drąsiais kostiumais ir labai atviromis pozomis, todėl kai kuriuose miestuose jai buvo uždrausta koncertuoti. Tačiau tokie apribojimai tik kurstė publikos susidomėjimą, buvo veržiamasi į kiekvieną jos pasirodymą.
Vėliau ji sėkmingai išbandė save dainininkės vaidmenyje, ėmė rodytis su solo numeriais, pradėjo vaidinti filmuose. Antrojo pasaulinio karo metu aktorė dirbo žvalgyboje, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo judėjime. Būdama garsenybė, ji galėjo laisvai keliauti po Europą ir perduoti slaptus pranešimus, nematomu rašalu įterptus natose. Po karo, už ištikimą tarnybą Baker buvo apdovanota Prancūzų „Croix de guerre“ (Karo kryžius) ir „Rosette de la Resistance“ (Prancūzijos pasipriešinimo medalis), vėliau jai įteiktas ir Garbės legiono ordinas. Jos kariniai žygiai aprašyti Paryžiaus kontržvalgybos skyriaus viršininko J. Abtey knygoje „Slaptas Žozefinos Beiker karas“ (The Secret War of Josephine Baker, 1949).
Knygoje autorius išradingai supina istoriją, kritiką ir prozą, sumaišo popkultūros esė, memuarus ir poeziją, išgaudamas dinamišką pasakojimą, tinkamą nušviesti šios neįtikėtinos biografijos heroję.

Užsakyti leidinį


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.