Tyrimas „Kauno SVB tiriamoji veikla 2010-2017 metais“

Tyrimo tikslas – apibendrinti pastarųjų 6 metų (2010-2015) viešųjų bibliotekų mokslinio darbo patirtį viešosiose bibliotekose, išanalizuoti šiuo laikotarpiu atliktų mokslinių tyrimų ir mokslinės veiklos praktiką viešosiose bibliotekose.

Tyrimo objektas ir dalykas – Kauno AVB priskirtos teritorijos savivaldybių viešųjų bibliotekų mokslinė/tiriamoji veikla – mokslinę/tiriamąją veiklą reglamentuojantys nuostatai, personalo, vykdančio mokslinę/tiriamą veiklą charakteristikos, atliktų mokslinių/tiriamųjų darbų ir metinių bibliotekų ataskaitų apžvalga.

Tyrimo vykdytojai: Tyrimo metodologiją perengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė Alvyda Skuodytė. Kauno apskrities viešųjų bibliotekų regiono tyrimo duomenų apibendrinimą pagal pateiktas instrukcijas/rekomendacijas parengė Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė ir vyriausioji metodininkė veiklos stebėsenai Asta Valaitytė.

Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2017 m. vasario – spalio mėn.

Pagrindinės tyrimo išvados:

  • Bibliotekos formaliai turi žmogiškųjų resursų mokslinei/tiriamąją veiklai plėtoti ir vystyti, tačiau stokoja efektyvesnių vadybinių sprendimų leidžiančių įgalinti šį savo potencialą tokios veiklos stiprinimui.
  • Platesnių kultūrinių bei socialinių reiškinių tyrimai/analizė nepakankamai vystomi bibliotekose – dažniausiai bibliotekose yra apsiribojama praktinio pobūdžio bibliotekų veiklos ir paslaugų tyrimais, realizuojamais apklausų metodu. Taip pat reiktų pastebėti, kad bibliotekos sąlyginai nedaug tyrimų vykdo bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis, iš turimų duomenų galima daryti prielaidą, kad dominuoja pasyvesnio dalyvavimo, o ne aktyvios partnerystės modelis atliekant tyrimus su kitais subjektais.
  • Bibliotekos, rengdamos ataskaitas, nevertina vienos ar kitos veiklos poveikio, bibliotekos veiklos kaitos priežastys ir pasekmės, jeigu ataskaitose jos iš viso nurodomos, dažniausiai grindžiamos ne faktais ir jų vertinimu, o nuomonėmis ir empirine patirtimi. Ataskaitų analizė rodo, kad jos rengiamos formaliai ir nepretenduoja į analitines ataskaitas.
  • Tyrimo rezultatai rodo, kad mokslinė/tiriamoji veikla bibliotekose yra vykdoma gana retai (dažniausiai 1 kartą per metus), be to bibliotekose ji yra smarkiai diferencijuota ir išskaidyta skirtingiems darbuotojams – retai kada vienas darbuotojas dalyvauja visuose tiriamosios/mokslinės veiklos etapuose, galimai dėl šios priežasties ji stokoja nuoseklumo (ypač ši situacija atsiskleidžia analizuojant metines bibliotekų veiklos ataskaitas, kuriose  dažnu atveju atskiros ataskaitos dalys nesisieja tarpusavyje, išvados nesutampa su pateiktu ataskaitos turiniu, trūksta analitinių įžvalgų ir pan.).
  • Apibendrinant visus tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad tiriamoji/mokslinė veikla bibliotekose šiai dienai yra atliekama formaliai – nors vyrauja gana teigiamas požiūris į mokslinę/tiriamąją veiklą, tačiau realių atliktų mokslinių/tiriamųjų darbų analizė demonstruoja, kad mokslinė/tiriamoji/analitinė veikla bibliotekose yra daroma formaliai, nenuosekliai, grindžiama atskaitomybe, bet ne realiu pažinimo siekiu.

Kita vertus, darant apibendrinamus apie mokslinės/tiriamosios veiklos organizavimo būklę bibliotekose, reikia įvertinti tai, kad valstybės teisės aktais bibliotekos nėra įpareigojamos atlikti mokslinę/tiriamąją veiklą. Dabartiniame Bibliotekų įstatyme nuostata  apie mokslinių tyrimų atlikimą yra formuluojama taip:  Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta, kad savivaldybės viešoji biblioteka atlieka mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą. Tai reiškia, kad bibliotekos gali, tačiau neprivalo atlikti mokslinius tyrimus, o tokia politinė/teisinė nuostata, gali sąlygoti nepakankamą finansų ir žmogiškųjų resursų skyrimą tiriamosios/mokslinės veiklos plėtojimui savivaldybių viešosiose bibliotekose, net ir tuo atveju, kai steigėjas (savivaldybė) bibliotekos nuostatuose be išlygų šią funkciją deleguoja bibliotekai.

Kauno SVB tiriamoji veikla 2010-2017 metais (.pdf) 

Kokybinis asmenų su negalia tyrimas

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti įvairias negalias turinčių asmenų poreikius, kuriuos galėtų tenkinti Kauno miesto, Kauno regiono ir kitos viešosios bibliotekos.

Tyrimo metodas – betarpiški giluminiai pusiau struktūruoti interviu (angl. face-to-face) ir giluminiai pusiau struktūruoti interviu telefonu (CATI).

Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2017 m. birželio – liepos mėn.

Tyrimo vykdytojai:  tyrimo metodiką ir interviu scenarijų, respondentų sąrašų ir ataskaitos planą parengė KAVB vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė, tyrimo duomenis surinko ir apibendrino tyrimų agentūra Spinter tyrimai (paslauga finansuota iš Kultūros Ministerijos priemonės „Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga ir priemonėmis“.).

Pagrindinės tyrimo išvados:

  • Biblioteka gali tapti neįgaliųjų organizacijų ir asociacijų partnere, gerinant asmenų turinčių negalią inkliuziją į visuomenę. Sėkmingą partnerystę ir aktyvesnį naudojimąsi bibliotekų paslaugomis galėtų užtikrinti didesnės bibliotekos pastangos tenkinti asmenų turinčių įvairias negalias poreikius.
  • Bibliotekoms, norinčioms organizuoti veiklas asmenims turintiems įvairias negalias, rekomenduojama atsižvelgti į skirtingus asmenų su negalia grupių poreikius:
  • Regos negalią turintiems asmenims būtinos iškilios juostos grindyse, ryškios spalvos, padedančios orientuotis erdvėje, įgarsintos knygos arba literatūra Brailio raštu.
  • Klausos negalią turintiems žmonėms reikalinga vaizdinė stimuliacija – nukreipianti informacija (rodyklės, aiškūs užrašai), padedanti orientuotis erdvėje. Pageidautini kompiuteriai ar planšetės su programomis gestų kalba. Darbuotojai privalo mokėti gestų kalbą.
  • Psichikos, proto negalią turintiems asmenims turi būti sukurta jauki, patogi, rami aplinka. Pageidautinas specialiai jiems pritaikytos literatūros (angl. easy to read) skyrelis.
  • Fizinę / judėjimo negalią turintys žmonės lengvai pateks į biblioteką, jei ji pirmame aukšte, įrengti pandusai, keltai. Viduje taip pat turi būti nesunku judėti vežimėlyje.
  • Siekiant pritraukti į bibliotekas daugiau asmenų su negalia, rekomenduojama rengti bendrus renginius, seminarus, kuriuose dalyvautų ir negalią turintys ir jos neturintys visuomenės nariai. Renginiai galėtų būti meninio / terapinio ir edukacinio pobūdžio. Taip pat rekomenduojama naudoti asmenims su negalia skirtą literatūrą.
  • Bibliotekų darbuotojai, bendraujantys su žmonėmis turinčiais negalią, neprivalo turėti specifinių žinių (išskyrus gestų kalbos mokėjimą). Visoms žmonių turinčių įvairias negalias grupėms reikalingas juos aptarnaujantis empatiškas, kantrus, tolerantiškas bei paslaugus darbuotojas. Susipažinęs su asmenų turinčių negalią poreikiais, jis galėtų efektyviau bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis.
  • Sukūrus naujas bibliotekos paslaugas, pirmiausiai rekomenduojama jas viešinti per neįgaliųjų organizacijas ir asociacijas, nepamirštant žiniasklaidos priemonių, socialinių tinklų, neįgaliųjų internetinių tinklalapių.

Kokybinis asmenų su negalia tyrimas (infografikas)

Kokybinis asmenų su negalia poreikių tyrimas (.pdf)

Mokyklų bibliotekininkų apklausa

Apklausos tikslas – išsiaiškinti mokyklų bibliotekų specialistų kompetencijų kėlimo poreikius, KAVB bei mokyklų bibliotekų partnerysčių galimybes, problemas su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekos, kurių sprendimams būtų galima pasitelkti abipuses veiklas.

Tikslinė tyrimo grupė ir Imtis – tyrimo metu buvo apklausti 107 Kauno regiono mokyklų bibliotekininkai. Klausimynas išsiųstas 202 kontaktams – Kauno regiono mokyklų bibliotekininkams ir švietimo  pagalbos tarnyboms bei švietimo centrams. Atsakomumo lygis nuo visų išsiustų kontaktų – 53 proc.

Tyrimo laikotarpis: 2018  m. balandžio – gegužės mėn.

Tyrimo metodas: elektroninė kiekybinė apklausa.

Tyrimą įgyvendino: Kauno apskrities viešoji biblioteka.

Pagrindinės išvados:

  • Mokyklos bibliotekininko paveikslas. Apibendrintai galima teigti, kad mokyklos bibliotekininko pareigose dažniausiai dirba 41-60 metų moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, baigusi bibliotekininkystės, informacijos, komunikacijos arba pedagogikos, filologijos studijas ir turinti 16 ir didesnį mokyklos bibliotekininko darbo stažą.
  • Tikslinės grupės mokyklų bibliotekose. Visi respondentai nurodė, kad mokyklų bibliotekose aptarnauja moksleivius ir mokytojus, tačiau nemaža dalis tyrimo dalyvių (apie penktadalis visų respondentų) teigė, kad taip pat aptarnauja miesto/miestelio gyventojus bei kitas vartotojų grupes, tokias kaip mokinių tėvai, buvę moksleiviai/studentai, mokyklos administracija ir kiti darbuotojai. Šie duomenys rodo, kad dalis mokyklų bibliotekų atlieka ne tik mokyklos bibliotekos, bet ir viešosios/akademinės bibliotekos vaidmenį.
  • Mokyklų bibliotekų problematika. Praktiškai visos svarbiausios mokyklų bibliotekininkų problemos yra struktūrinio/sisteminio pobūdžio, dėl to jų problemų sprendimai taip pat turėtų būti struktūrinio pobūdžio, įgyvendinami per politinius sprendimus ir tam tikrus sisteminius procesus.
  • Mokymai, kompetencijų ugdymas. Tyrimas parodė, kad kompetencijų kėlimo srityje mokyklų bibliotekininkai yra kur kas didesnėje sanglaudoje su pedagoginėmis institucijomis nei su kitomis viešosiomis ar kitokio profilio bibliotekomis. Tokia situacija galimai susiklostė dėl politiškai susiformavusios dviprasmiškos situacijos, kurioje buvo neaišku kokiai sričiai – švietimo ar kultūros  – priklauso mokyklų bibliotekos.
  • KAVB organizuojamų mokymų poreikis. Tyrimas parodė, kad KAVB organizuojamų mokymų poreikis yra didelis – 90 proc. tyrimo dalyvių pageidautų mokymų/kompetencijų ugdymo veiklų iš KAVB. Reikėtų pažymėti, kad penktadalis respondentų nežinojo, ar pageidautų, kad mokymus vestų KAVB specialistai, tai rodo, kad jiems trūksta informacijos apie KAVB specialistus, kad juos galėtų vertinti. Labiausiai pageidaujama mokymų forma yra seminarai, mažiausiai pageidaujama mokymų forma stažuotės ir 2–3 dienų kursai. Greitu metu labiausiai pageidaujama mokymų tema būtų viešinimas ir komunikacija.
  • Bendros veiklos su KAVB. 79 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad pageidautų bendrų veiklų su KAVB. Labiausiai dominančios bendrų veiklų formos su KAVB yra: 1) konsultacijos bibliotekų veiklos klausimais, 2) edukacinė veikla, 3) renginių organizavimas, 4) bendra projektinė veikla. Tyrimo dalyvių nuomone pati svarbiausia bendros veiklos su KAVB tematika turėtų būti skaitymo skatinimas.

Kauno regiono mokyklų bibliotekininkų apklausa (.pdf)

Gegužės 17 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko Kauno regiono bibliotekų tarybos posėdis.

Prienuose susirinkusius Kauno regiono bibliotekų atstovus pasveikino Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė. Posėdyje buvo aptarti bibliotekoms svarbūs ir šiandien aktualūs klausimai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje rengiamas Bendrąsias (pavyzdines) skaitytojų aptarnavimo taisykles pristatė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė. Ministerijos specialistė taip pat supažindino su Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro pozicijomis dėl mokyklų bibliotekų.

Reda Puzerauskienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos l. e. direktoriaus pavaduotojos Informacijos išteklių ir paslaugų valdymui pareigas, pristatė Kauno apskrities viešosios bibliotekos įgyvendinamos priemonės „Aprūpinti bibliotekas socialinės ir informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga bei priemonėmis“ veiklas: šiuo metu rengiamos ir bus išplatintos patalpų ženklinimo rekomendacijos regiono bibliotekoms, verčiamos įvairių tautų pasakos į lietuvių gestų kalbą ir kuriami animuoti vaizdo įrašai. Taip pat yra numatyta organizuoti edukacinius terapinius užsiėmimus neįgaliesiems, kurie vyks visose 13-oje regiono bibliotekų – pasirinktinai siūloma muzikos terapija, dailės terapija ir kaniterapija. Jau parengtos informacinės paskaitos su vertimu į lietuvių gestų kalbą „ 2017 m. gyventojų pajamų deklaravimas elektroniniu būdu“ ir „Bendrasis asmens duomenų reglamentas, kas tai ir ką kiekvienas apie tai turime žinoti“.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos strateginės plėtros ir inovacijų centro projektų valdymo grupės vadovė A. Megelinskienė pristatė projektus „SMAGUMOGENAS“, „Vizualaus turinio kūrimas šiandieninėje komunikacijoje“, „Kintantis medijų pasaulis: atsakingo vartotojo ugdymas“, „Kelyje LT“, „Lietuvos tarpukario šventės ir iškilmės“, „Žaliosios jungtys“ (angl. “Arboreal Futures”), „Kauno datų ir faktų atvertis šiuolaikiniam vartotojui“, „Lietuvos bibliotekų specialistų elektroninių paslaugų skaitmeninės rinkodaros kompetencijų stiprinimas“ (KAVB – LNB partneris).

Posėdyje taip pat buvo aptartos Vasaros varžytuvės „Skaitymo iššūkis“. Varžytuvių organizavimo aktualijas pristatė D. Gasiliūnė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos strateginės plėtros ir inovacijų centro Komunikacijos vadybos grupės vadovė. Šių metų varžytuvėse yra naujovių: iššūkį priėmę dalyviai (amžius nesvarbus) turės įveikti 5 skaitymo užduotis (pernai vykusiose varžytuvėse – 10). Šiais metais dalyviai gali registruotis bibliotekoje arba savarankiškai interneto svetainėje (pernai – registravosi tik bibliotekose). Visi dalyviai, įveikę „Skaitymo iššūkį“, dalyvaus bendroje loterijoje, kurioje galės laimėti dešimt pagrindinių prizų – išorinių baterijų. „Skaitymo iššūkyje“ dalyvaujančios bibliotekos apdovanos iššūkį įveikusius dalyvius papildomais prizais – gertuvėmis.

Pasibaigus posėdžiui, bibliotekų atstovai susipažino su Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąja biblioteka, Poeto Justino Marcinkevičiaus memorialiniu kambariu ir jame veikiančia paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“.

Subkategorijos

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.