Tyrimo tikslas - įvertinti Kauno regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų (toliau - bibliotekininkų) aktyvumo ir sveikatos situaciją, bei gautais duomenimis pagrįsti projekto, skirto Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybai, veiklas.

Tyrimo metodas - internetinė apklausa.

Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2018 gegužė

Tyrimo vykdytojai Tyrimą iniciavo ir prisidėjo rengiant metodiką KAVB projektų valdymo grupės vadovė Aistė Megelinskienė ir projektų vadovė Agnė Baronienė, tyrimo metodiką parengė ir tyrimą įgyvendinimo KAVB vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė.

Tyrimo duomenų apibendrinimas:

  1. Kauno regiono viešųjų bibliotekų darbuotojai juda per mažai ir per daug laiko praleidžia sėdėdami- 68% bibliotekininkų sėdi 7 ir daugiau valandų per dieną, 76 proc. bibliotekininkų  prie kompiuterio praleidžia 70-100 proc. viso savo darbo laiko, tik šeštadalis bibliotekininkų darbo metu reguliariai daro pertraukėles per kurias pasimankština, pajuda, padaro pratimų akims, didžioji dalis bibliotekininkų tokias pertraukėlės daro nereguliariai, tačiau net trečdalis tokių pertraukėlių nedaro visai.
  2. Didžioji dalis bibliotekininkų gyvena gana pasyvų, aktyvumo stokojantį gyvenimo būdą - 44% bibliotekininkų neskiria arba skiria mažiau nei 1 val. aktyviai veiklai per dieną, 43% bibliotekininkų aktyviai veiklai skiria  3 ir daugiau kartų per savaitę, tačiau 57% juda tik 1-2 kartus per savaitę
  3. 75% bibliotekininkų mityba normali, bet galėtų būti geresnė, o 19% bibliotekininkų mityba nesveika ir nesubalansuota, 32% bibliotekininkų kasdien arba dažnai praleidžia vieną iš dienos valgių, 26% bibliotekininkų dažnai valgydami dirba prie kompiuterio, žiūri TV ar skaito, 54% taip daro kartais. Net 73% bibliotekininkų kartais ir dažnai jaučia silpnumą dėl nepakankamos ar nepilnavertiškos mitybos
  4. 69% bibliotekininkų jaučia sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sieti su darbo specifika. Dažniausi skausmai ar sveikatos sutrikimai tarp bibliotekininkų yra: suprastėjęs regėjimas, akių, nugaros, kaklo, sprando skausmai, lėtinis nuovargis.
  5. 74% bibliotekininkų pageidautų sveikatinimo programos darbe.

Kauno regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų aktyvumo ir sveikatos vertinimas (infografikas)

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Kauno regiono  savivaldybių viešosiose bibliotekose (toliau Kauno SVB) teikiamų el. paslaugų esamą situaciją, plėtros ir tobulinimo perspektyvas.  Šis tyrimas yra taikomojo pobūdžio ir jo metu surinkti duomenys yra naudojami rašant bendrus KAVB ir Kauno regiono SVB projektus, kuriant mokymų ir edukacijų programas.

Tyrimo metodas – internetinė apklausa.

Tyrimo tikslinė grupė ir imtis: apklausta 13 Kauno regiono  savivaldybių viešųjų  bibliotekų  ir 1 Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojas.

Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2018 metų vasario - kovo mėnesiai.

Tyrimo vykdytojai: Tyrimą iniciavo ir prisidėjo rengiant metodiką KAVB Elektroninių paslaugų plėtros grupės vadovė Gina Poškienė ir vyresnioji metodininkė Raminta Tarnauskaitė, tyrimo metodiką parengė ir tyrimą įgyvendinimo KAVB vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė.

Pagrindinės tyrimo išvados:

  • Tyrimo rezultatai rodo, kad rečiausiai paplitusios el. paslaugos Kauno regiono viešosiose bibliotekose yra: nuotoliniai mokymo kursai (tiesioginės transliacijos, virtualios platformos) ir vartotojų atsiliepimų el. forma.
  • 10 Kauno SVB paskutinį kartą savo internetinę svetainę atnaujino iki 2014 metų, likusios 4 bibliotekos tai padarė 2016 -2018 metų laikotarpiu. Tikėtina, kad didžiojoje dalyje (10) Kauno regiono bibliotekų reikėtų peržiūri ir atnaujinti internetines svetaines.
  • Apie pusė Kauno SVB savo internetinėse svetainėse neturi  šių funkcijų ar galimybių:  (1) svetainės versijos užsienio kalba (-omis), (2) renginių kalendoriaus, skilties, skirtos vaikams ir jaunimui, (3)  prenumeruojamų periodinių leidinių sąrašo su aktyviomis nuorodomis į juos,  (4) naujienlaiškio, (6) 5-ių bibliotekų internetinėse svetainėse nėra pritaikymo neįgaliesiems funkcijos/galimybės.
  • Didžioji dalis Kauno regiono SVB savo internetinės svetainės statistikos stebėsenai naudoja analytics.google.com  sistemą.
  • 2012 - 2017 metų laikotarpiu didžiojoje dalyje Kauno regiono SVB (46 proc., 6-iose bibliotekose) internetinių svetainių virtualių apsilankymų skaičiaus tendencija išlieka daugiau mažiau panaši, 31 proc. (4-iose bibliotekose) bibliotekų apsilankymų skaičius auga, 15 proc. bibliotekų (2-ose bibliotekose) jis mažėja. Viena biblioteka pažymėjo, kad pastebimas augantis socialinio tinklo Facebook lankomumas
  • Populiariausias socialinis tinklas Kauno regiono SVB yra Facebook – jį turi ir naudoja savo komunikacijai su vartotojais visos Kauno regiono SVB. Pusė Kauno regiono SVB taip pat naudoja Youtube, trečdalis – Instagram ir apie ketvirtadalis Skype. LinkedIn ir Twitter socialinių tinklų nenaudoja nei viena Kauno regiono SVB.
  • Kauno regione 2 bibliotekos turi savo tinklaraščius.
  • Kauno regione 11 bibliotekų per 10-ies metų laikotarpį turi sukurtų virtualių parodų.
  • Video filmukus bibliotekos viešinimui ir informacijos sklaidai kuria 9 iš 13 Kauno regiono bibliotekos. 12 iš 13 Kauno SVB naudojasi nuotraukų  redagavimo ir maketavimo programomis.
  • Dauguma Kauno regiono SVB turi tokius įrenginius kaip planšetiniais kompiuteriai, foto įranga, TV ekranas. Video įrangą turi apie pusė Kauno regiono SVB (6 bibliotekos). Tokius įrenginius kaip 3 D spausdintuvus, interaktyvias lentas, virtualios realybės akinius, specializuotus įrenginius pritaikyti negalią turintiems asmenims turi tik pavienės Kauno regiono viešosios bibliotekos. Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis bibliotekų (10) turi 1 - 5 planšetinius kompiuterius, skirtus vartotojams . Tik 3 bibliotekos  turi 11 ir daugiau tokių kompiuterių
  • Didžioji dalis (11) bibliotekų organizuoja edukacijas su planšetėmis ir kompiuteriais savo vartotojams.Pačios populiariausios edukacijos su planšetėmis ir kompiuteriais yra organizuojamos dizaino/piešimo ir virtualių žaidimų srityse - jas organizuoja maždaug pusė Kauno regiono SVB (6 bibliotekos). Apie trečdalis bibliotekų (4 - 3 bibliotekos) organizuoja robotikos, programavimo ir maketavimo, kiek mažiau nei penktadalis (2 bibliotekos) – video ir mutiplikacijų kūrimo bei kitokio pobūdžio edukacijas. Nei viena biblioteka neorganizuoja edukacijų muzikos kūrimo srityje.
  • 12 Kauno SVB bibliotekų pageidautų, kad edukacijas jų vartotojams pravestų KAVB darbuotojai bei norėtų IKT mokymų/konsultacijų savo darbuotojams. Pačios aktualiausios mokymų sritys susijusios su IKT yra : (1) maketavimas, infografikų kūrimas (83 proc.), (2) video kūrimas (75 proc.), (3) IKT žinių (58 proc.), (4) multiplikacijos kūrimas (58 proc.), (5) interneto svetainės apsilankymų statistika (50 proc.).
  • Kauno regiono SVB labiausiai pageidauja, kad mokymus vestų išoriniai lektoriai, vidutiniškai pageidauja, kad mokymus vestų KAVB specialistai, mažiausiai pageidauja, kad mokymus vestų kitų bibliotekų specialistai. Labiausiai pageidaujama mokymų forma yra mokymai, kurių metų atvykstama į konkrečią biblioteką, mažiausiai pageidaujama mokymų forma yra vaizdo konferencija.
  • Remiantis 13 - os Kauno regiono SVB ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos specialistų nuomone duomenų bazės pagal naudingumą (naudojimo dažnumą) pasiskirsto taip: (1) Pati naudingiausia yra laikoma INFOLEX. Praktika su integruota teisės aktų paieška. (2) Antroje vietoje pagal naudingumą atsiduria EBSCO Publishing duomenų bazė. (3) Trečioje vietoje -  Vyturys.lt elektroninė biblioteka. Tiesa reikėtų pažymėti, kad apie trečdalis bibliotekų negalėjo įvertinti šios DB naudingumo. (4) Mažiausiai naudinga  pagal pasirinktą naudojimo dažnumo kriterijų laikoma NAXOS Music Library duomenų bazė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis bibliotekų specialistų mano, kad greičiausiai jų lankytojai yra pakankamai informuoti apie DB naudojimo galimybes bibliotekose – tokios nuomonės yra pusė klausimyną pildžiusių Kauno regiono SVB ir KAVB darbuotojų.  5 darbuotojai (38 proc.) yra tikri, kad jų lankytojai yra pakankamai informuoti apie DB naudojimo galimybes bibliotekose.  Tik dvejų bibliotekų (14 proc.)  specialistai teigė, kad jų lankytojai greičiausiai arba tikrai nėra pakankamai informuoti apie galimybes jų bibliotekose naudotis DB. Dažniausiai bibliotekų darbuotojai savo vartotojus supažindina su galimybėmis naudotis DB asmeninių konsultacijų metu ir paskelbdami bendro pobūdžio informaciją apie DB savo internetinėse svetainėse. Šiuos du informavimo  būdus naudoja visos bibliotekos.

KAVB vartotojų pasitenkinimo paslaugomis tyrimas

Tyrimo tikslas – ištirti, kaip KAVB lankytojai vertina bibliotekos teikiamas paslaugas ir paskaičiuoti lankytojų pasitenkinimo paslaugomis  ir rekomendavimo indeksus.

Tyrimo metodas – internetinė apklausa (2017 metais naudotas klausimynas pateikiamas Priede Nr. 1).  

Tyrimo laikotarpis: 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn.

Tyrimo vykdytojai: siekiant įvertinti KAVB bibliotekos paslaugas 2017 metais buvo pasinaudota Kultūros Ministerijos rekomenduojama metodika. Metodika buvo nežymiai koreguojama ir pritaikoma pagal bibliotekos poreikius. Metodiką adaptavo ir pritaikė bei tyrimą įgyvendino KAVB vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė.

Pagrindinės išvados:

  • Kiekybinio KAVB lankytojų (vartotojų) tyrimo rezultatai atskleidė, kad bibliotekoje daugiausia lankosi moterys, jaunimas/studentai, 2029 m. amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys ir /arba studijuojantys asmenys. Bibliotekos lankytojai yra labai homogeniški pagal tautybę ir gyvenamą vietovę .
  • Pagrindinės priežastys, dėl kurių dalis respondentų nebesilanko bibliotekoje yra 1) išvykimas iš šalies ar apsigyvenimas kitame mieste/nutolusioje vietovėje, 2) poreikio lankytis bibliotekoje stoka ir 3) laiko stoka. Šie duomenys rodo, kad dalis bibliotekos lankytojų atkrenta dėl vidinės ir išorinės emigracijos, kita dalis galimai pabaigia studijas ar pradeda naudotis kitais informaciniais šaltiniais ir nebetenka poreikių lankytis bibliotekoje. Taip pat stebimas užimtumo, krūvio darbe, gyvenimo tempo didėjimas, kuris mažina žmonių galimybes lankytis bibliotekoje.
  • Apibendrinant KAVB aptarnavimo, paslaugų ir priemonių vertinimą  galima teigti, kad bendrai KAVB paslaugos vertinamos gerai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad KAVB  lankytojų pasitenkinimo indeksas 2017 m. yra 85 proc. (skalėje nuo 0 iki 100 proc., kur 0 –labai blogai, 100 – labai gerai), o rekomendavimo indeksas yra 61 proc. (skalėje nuo – 100 iki  + 100, kur – 100 yra labai blogas vertinimas/nerekomendavimas, + 100 labai geras vertinimas/stiprus rekomendavimas). Išsamesnę šių rodiklių interpretaciją ir palyginimą galima būtų pateikti atlikus kartotinį tyrimą kitais metais.

KAVB vartotojų pasitenkinimo paslaugomis tyrimas (infografikas)

Tyrimas „Kauno SVB tiriamoji veikla 2010-2017 metais“

Tyrimo tikslas – apibendrinti pastarųjų 6 metų (2010-2015) viešųjų bibliotekų mokslinio darbo patirtį viešosiose bibliotekose, išanalizuoti šiuo laikotarpiu atliktų mokslinių tyrimų ir mokslinės veiklos praktiką viešosiose bibliotekose.

Tyrimo objektas ir dalykas – Kauno AVB priskirtos teritorijos savivaldybių viešųjų bibliotekų mokslinė/tiriamoji veikla – mokslinę/tiriamąją veiklą reglamentuojantys nuostatai, personalo, vykdančio mokslinę/tiriamą veiklą charakteristikos, atliktų mokslinių/tiriamųjų darbų ir metinių bibliotekų ataskaitų apžvalga.

Tyrimo vykdytojai: Tyrimo metodologiją perengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė Alvyda Skuodytė. Kauno apskrities viešųjų bibliotekų regiono tyrimo duomenų apibendrinimą pagal pateiktas instrukcijas/rekomendacijas parengė Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė ir vyriausioji metodininkė veiklos stebėsenai Asta Valaitytė.

Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2017 m. vasario – spalio mėn.

Pagrindinės tyrimo išvados:

  • Bibliotekos formaliai turi žmogiškųjų resursų mokslinei/tiriamąją veiklai plėtoti ir vystyti, tačiau stokoja efektyvesnių vadybinių sprendimų leidžiančių įgalinti šį savo potencialą tokios veiklos stiprinimui.
  • Platesnių kultūrinių bei socialinių reiškinių tyrimai/analizė nepakankamai vystomi bibliotekose – dažniausiai bibliotekose yra apsiribojama praktinio pobūdžio bibliotekų veiklos ir paslaugų tyrimais, realizuojamais apklausų metodu. Taip pat reiktų pastebėti, kad bibliotekos sąlyginai nedaug tyrimų vykdo bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis, iš turimų duomenų galima daryti prielaidą, kad dominuoja pasyvesnio dalyvavimo, o ne aktyvios partnerystės modelis atliekant tyrimus su kitais subjektais.
  • Bibliotekos, rengdamos ataskaitas, nevertina vienos ar kitos veiklos poveikio, bibliotekos veiklos kaitos priežastys ir pasekmės, jeigu ataskaitose jos iš viso nurodomos, dažniausiai grindžiamos ne faktais ir jų vertinimu, o nuomonėmis ir empirine patirtimi. Ataskaitų analizė rodo, kad jos rengiamos formaliai ir nepretenduoja į analitines ataskaitas.
  • Tyrimo rezultatai rodo, kad mokslinė/tiriamoji veikla bibliotekose yra vykdoma gana retai (dažniausiai 1 kartą per metus), be to bibliotekose ji yra smarkiai diferencijuota ir išskaidyta skirtingiems darbuotojams – retai kada vienas darbuotojas dalyvauja visuose tiriamosios/mokslinės veiklos etapuose, galimai dėl šios priežasties ji stokoja nuoseklumo (ypač ši situacija atsiskleidžia analizuojant metines bibliotekų veiklos ataskaitas, kuriose  dažnu atveju atskiros ataskaitos dalys nesisieja tarpusavyje, išvados nesutampa su pateiktu ataskaitos turiniu, trūksta analitinių įžvalgų ir pan.).
  • Apibendrinant visus tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad tiriamoji/mokslinė veikla bibliotekose šiai dienai yra atliekama formaliai – nors vyrauja gana teigiamas požiūris į mokslinę/tiriamąją veiklą, tačiau realių atliktų mokslinių/tiriamųjų darbų analizė demonstruoja, kad mokslinė/tiriamoji/analitinė veikla bibliotekose yra daroma formaliai, nenuosekliai, grindžiama atskaitomybe, bet ne realiu pažinimo siekiu.

Kita vertus, darant apibendrinamus apie mokslinės/tiriamosios veiklos organizavimo būklę bibliotekose, reikia įvertinti tai, kad valstybės teisės aktais bibliotekos nėra įpareigojamos atlikti mokslinę/tiriamąją veiklą. Dabartiniame Bibliotekų įstatyme nuostata  apie mokslinių tyrimų atlikimą yra formuluojama taip:  Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta, kad savivaldybės viešoji biblioteka atlieka mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą. Tai reiškia, kad bibliotekos gali, tačiau neprivalo atlikti mokslinius tyrimus, o tokia politinė/teisinė nuostata, gali sąlygoti nepakankamą finansų ir žmogiškųjų resursų skyrimą tiriamosios/mokslinės veiklos plėtojimui savivaldybių viešosiose bibliotekose, net ir tuo atveju, kai steigėjas (savivaldybė) bibliotekos nuostatuose be išlygų šią funkciją deleguoja bibliotekai.

Kauno SVB tiriamoji veikla 2010-2017 metais (.pdf) 

Kokybinis asmenų su negalia tyrimas

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti įvairias negalias turinčių asmenų poreikius, kuriuos galėtų tenkinti Kauno miesto, Kauno regiono ir kitos viešosios bibliotekos.

Tyrimo metodas – betarpiški giluminiai pusiau struktūruoti interviu (angl. face-to-face) ir giluminiai pusiau struktūruoti interviu telefonu (CATI).

Tyrimo vykdymo laikotarpis: 2017 m. birželio – liepos mėn.

Tyrimo vykdytojai:  tyrimo metodiką ir interviu scenarijų, respondentų sąrašų ir ataskaitos planą parengė KAVB vyriausioji metodininkė tyrimams Ieva Dryžaitė, tyrimo duomenis surinko ir apibendrino tyrimų agentūra Spinter tyrimai (paslauga finansuota iš Kultūros Ministerijos priemonės „Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga ir priemonėmis“.).

Pagrindinės tyrimo išvados:

  • Biblioteka gali tapti neįgaliųjų organizacijų ir asociacijų partnere, gerinant asmenų turinčių negalią inkliuziją į visuomenę. Sėkmingą partnerystę ir aktyvesnį naudojimąsi bibliotekų paslaugomis galėtų užtikrinti didesnės bibliotekos pastangos tenkinti asmenų turinčių įvairias negalias poreikius.
  • Bibliotekoms, norinčioms organizuoti veiklas asmenims turintiems įvairias negalias, rekomenduojama atsižvelgti į skirtingus asmenų su negalia grupių poreikius:
  • Regos negalią turintiems asmenims būtinos iškilios juostos grindyse, ryškios spalvos, padedančios orientuotis erdvėje, įgarsintos knygos arba literatūra Brailio raštu.
  • Klausos negalią turintiems žmonėms reikalinga vaizdinė stimuliacija – nukreipianti informacija (rodyklės, aiškūs užrašai), padedanti orientuotis erdvėje. Pageidautini kompiuteriai ar planšetės su programomis gestų kalba. Darbuotojai privalo mokėti gestų kalbą.
  • Psichikos, proto negalią turintiems asmenims turi būti sukurta jauki, patogi, rami aplinka. Pageidautinas specialiai jiems pritaikytos literatūros (angl. easy to read) skyrelis.
  • Fizinę / judėjimo negalią turintys žmonės lengvai pateks į biblioteką, jei ji pirmame aukšte, įrengti pandusai, keltai. Viduje taip pat turi būti nesunku judėti vežimėlyje.
  • Siekiant pritraukti į bibliotekas daugiau asmenų su negalia, rekomenduojama rengti bendrus renginius, seminarus, kuriuose dalyvautų ir negalią turintys ir jos neturintys visuomenės nariai. Renginiai galėtų būti meninio / terapinio ir edukacinio pobūdžio. Taip pat rekomenduojama naudoti asmenims su negalia skirtą literatūrą.
  • Bibliotekų darbuotojai, bendraujantys su žmonėmis turinčiais negalią, neprivalo turėti specifinių žinių (išskyrus gestų kalbos mokėjimą). Visoms žmonių turinčių įvairias negalias grupėms reikalingas juos aptarnaujantis empatiškas, kantrus, tolerantiškas bei paslaugus darbuotojas. Susipažinęs su asmenų turinčių negalią poreikiais, jis galėtų efektyviau bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis.
  • Sukūrus naujas bibliotekos paslaugas, pirmiausiai rekomenduojama jas viešinti per neįgaliųjų organizacijas ir asociacijas, nepamirštant žiniasklaidos priemonių, socialinių tinklų, neįgaliųjų internetinių tinklalapių.

Kokybinis asmenų su negalia tyrimas (infografikas)

Kokybinis asmenų su negalia poreikių tyrimas (.pdf)

Mokyklų bibliotekininkų apklausa

Apklausos tikslas – išsiaiškinti mokyklų bibliotekų specialistų kompetencijų kėlimo poreikius, KAVB bei mokyklų bibliotekų partnerysčių galimybes, problemas su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekos, kurių sprendimams būtų galima pasitelkti abipuses veiklas.

Tikslinė tyrimo grupė ir Imtis – tyrimo metu buvo apklausti 107 Kauno regiono mokyklų bibliotekininkai. Klausimynas išsiųstas 202 kontaktams – Kauno regiono mokyklų bibliotekininkams ir švietimo  pagalbos tarnyboms bei švietimo centrams. Atsakomumo lygis nuo visų išsiustų kontaktų – 53 proc.

Tyrimo laikotarpis: 2018  m. balandžio – gegužės mėn.

Tyrimo metodas: elektroninė kiekybinė apklausa.

Tyrimą įgyvendino: Kauno apskrities viešoji biblioteka.

Pagrindinės išvados:

  • Mokyklos bibliotekininko paveikslas. Apibendrintai galima teigti, kad mokyklos bibliotekininko pareigose dažniausiai dirba 41-60 metų moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, baigusi bibliotekininkystės, informacijos, komunikacijos arba pedagogikos, filologijos studijas ir turinti 16 ir didesnį mokyklos bibliotekininko darbo stažą.
  • Tikslinės grupės mokyklų bibliotekose. Visi respondentai nurodė, kad mokyklų bibliotekose aptarnauja moksleivius ir mokytojus, tačiau nemaža dalis tyrimo dalyvių (apie penktadalis visų respondentų) teigė, kad taip pat aptarnauja miesto/miestelio gyventojus bei kitas vartotojų grupes, tokias kaip mokinių tėvai, buvę moksleiviai/studentai, mokyklos administracija ir kiti darbuotojai. Šie duomenys rodo, kad dalis mokyklų bibliotekų atlieka ne tik mokyklos bibliotekos, bet ir viešosios/akademinės bibliotekos vaidmenį.
  • Mokyklų bibliotekų problematika. Praktiškai visos svarbiausios mokyklų bibliotekininkų problemos yra struktūrinio/sisteminio pobūdžio, dėl to jų problemų sprendimai taip pat turėtų būti struktūrinio pobūdžio, įgyvendinami per politinius sprendimus ir tam tikrus sisteminius procesus.
  • Mokymai, kompetencijų ugdymas. Tyrimas parodė, kad kompetencijų kėlimo srityje mokyklų bibliotekininkai yra kur kas didesnėje sanglaudoje su pedagoginėmis institucijomis nei su kitomis viešosiomis ar kitokio profilio bibliotekomis. Tokia situacija galimai susiklostė dėl politiškai susiformavusios dviprasmiškos situacijos, kurioje buvo neaišku kokiai sričiai – švietimo ar kultūros  – priklauso mokyklų bibliotekos.
  • KAVB organizuojamų mokymų poreikis. Tyrimas parodė, kad KAVB organizuojamų mokymų poreikis yra didelis – 90 proc. tyrimo dalyvių pageidautų mokymų/kompetencijų ugdymo veiklų iš KAVB. Reikėtų pažymėti, kad penktadalis respondentų nežinojo, ar pageidautų, kad mokymus vestų KAVB specialistai, tai rodo, kad jiems trūksta informacijos apie KAVB specialistus, kad juos galėtų vertinti. Labiausiai pageidaujama mokymų forma yra seminarai, mažiausiai pageidaujama mokymų forma stažuotės ir 2–3 dienų kursai. Greitu metu labiausiai pageidaujama mokymų tema būtų viešinimas ir komunikacija.
  • Bendros veiklos su KAVB. 79 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad pageidautų bendrų veiklų su KAVB. Labiausiai dominančios bendrų veiklų formos su KAVB yra: 1) konsultacijos bibliotekų veiklos klausimais, 2) edukacinė veikla, 3) renginių organizavimas, 4) bendra projektinė veikla. Tyrimo dalyvių nuomone pati svarbiausia bendros veiklos su KAVB tematika turėtų būti skaitymo skatinimas.

Kauno regiono mokyklų bibliotekininkų apklausa (.pdf)

Subkategorijos

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.