Straipsnio indeksas

10 stendas

SENIEJI GEOGRAFIJOS ATLASAI IR ŽEMĖLAPIAI

Plečiantis prekybiniams ryšiams tarp Europos valstybių ir užjūrio šalių, reikėjo vis daugiau miestų planų ir valstybių bei kraštų žemėlapių. Vokiečių geografas, kilęs iš senos rašytojų šeimos, Georgas Braunas, bendradarbiaudamas su piešėju ir raižytoju Pranciškum Hogenbergu, parengė šešių knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates Orbis Terrarum. Coloniae, 1572–1576) su planais, panoraminiais vaizdais ir aprašymais, tarp jų ir Vilniaus miesto (Vilna Litvaniae Metropolis).

Pirmas žinomas Vilniaus miesto vaizdas iš G. Brauno atlaso

Regionų žemėlapiai iki XV a. pabaigos buvo daromi „iš akies“, nenaudojant net elementariausių geometrijos skaičiavimų. XV a. pabaigoje ir ypač XVI a. įvairūs Europos kraštai pradėti topografuoti, sudaromi nauji patikslinti žemėlapiai.

Tais laikais pirmąkart buvo topografuojama ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Šio sudėtingo darbo iniciatorius buvo Mikalojus Kristupas Radvila (1549-1616). Žemėlapio antraštėje pažymėta, kad jis parengtas jo „triūsu, rūpesčiu ir lėšomis“. Iš darbo atlikėjų žinomas tik vienas – Tomas Makovskis (1575-1630), dirbęs Radvilų grafiku ir kartografu Nesvyžiuje. Jis buvo ir prie žemėlapio pridėto Lietuvos aprašymo „Litvaniae descriptio summa“ autorius. Žemėlapį išraižė varyje gabus graveris Gerardas Heselis, o išleido Amsterdame (1613 m.) Willemas Janszoonas Blaeu (Blau). Žemėlapio dydis – 71,5x73 cm. Šis žemėlapis, kaip autoritetingiausias ir tiksliausias Lietuvos geografinis vaizdas, žymių kartografų buvo dedamas į atlasus.

M. K. Radvilos Lietuvos žemėlapio 1613 m. laida

Eksponuojami du didieji J. B. Homanno ir J. Baeu atlasai (Nr. 1-2). Pirmajame įdėtas Lenkijos-Lietuvos žemėlapis, antrajame, tiksliau viename iš keturių tomų, kurio KAVB neturi, perspausdinamas M. K. Radvilos sudarytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.

Trečiojo leidinio autorius Joachimas Vadianas (1484-1551) buvo žymus šveicarų humanistas, Sankt Galeno miesto gydytojas, geografas, Vienos universiteto filosofijos ir poetikos profesorius ir rektorius. Jis platino savo krašte Reformaciją, bendradarbiavo su Ulrichu Cvingliu ir Martinu Liuteriu, parašė keletą poezijos kūrinių, kurių penketą dedikavo Žygimantui Senajam 1515-1525 m. laikotarpiu, komentavo antikinius autorius (pavyzdžiui, Dionisijų Afrą Peregietį). Svarbiausi jo darbai yra „Sankt Galeno abatų istorija“ ir „Frankų karalių istorija“, bet jie buvo išspausdinti vėliau. Ciuriche 1548 m. išleista knyga „Trumpos žinios apie tris žemės dalis – Aziją, Afriką ir Europą“ (Nr. 3) yra susijusi su Vadiano paskaitomis apie apaštalų istoriją.

Ne mažiau įdomus eksponatas – D. Szybinskio parengtas (išverstas iš prancūzų kalbos, pataisytas ir išplėstas) pirmasis Respublikoje mokyklinis atlasas, išleistas 1772 m. Varšuvoje (Nr. 4).

  1. Homann, Johann Baptist. [Grosser Atlas über die ganze Welt. Nürnberg, 1735].
  2. Blaue, Jean. [Atlas major. Amsterdam, 1662].
  3. Vadianus, Joachim. [Epitome trium terrae partium, Asiae, Africae et Europae. Tiguri, 1548].
  4. Szybiński, Dominik. Atlas dziecinny ... W Warszawie, 1772.

>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.