1 1 1 1 1

Baigiantis eilinei dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios dienai internete naršanti žmonija paliks aštuonis trilijonus gigabaitų duomenų. Šitas stulbinamas informacijos kiekis gali atskleisti apie mus – mūsų baimes, troškimus, elgesį, sąmoningus ir nesąmoningus sprendimus – daugiau, nei įsivaizduojame, nuo buitiškiausių iki giliausių žinių apie žmonių psichiką, kurių dar prieš dvidešimt metų neįsivaizdavome.

Kiek vyrų iš tikro yra gėjai?

Ar reklama turi poveikį?

Ką kalbėti per pirmą pasimatymą, jeigu nori antro? Ar žiniasklaida šališka?

Kas sukčiauja mokėdamas mokesčius?

Ar filmų smurto scenos skatina smurto gatvėse protrūkius?

Ar svarbu, kokią mokyklą baigs vaikas?

Ar galima apgauti vertybinių popierių biržą?

Tai tik keli provokuojami klausimai, į kuriuos atsakydami galime smarkiai suklysti. Viešoji nuomonė smarkiai prasilenkia su faktais, įrodo Sethas Stephens-Davidowitzius, pasitelkęs Didžiuosius duomenis, kuriais operuoja Google, feisbukas, Wikipedia, pornosvetainės ir kitos galingos internetinės platformos.

Kiekvienas kasdien susiduriame su Didžiaisiais duomenimis, ir jų įtaka vis auga. Knyga „Visi meluoja, bet internetas žino, kas esame iš tikrųjų“ ragina kitaip matyti juos ir pasaulį.


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.