1 1 1 1 1


Prieš rašydama „Tolumos mėlynumą“ (2010) ir ieškodama teksto būsimam choriniam kūriniui, Rebeccos Solnit autobiografinių esė rinkinyje „A Field Guide to Getting Lost“ užtikau šį mįslingai skambantį žodžių junginį, kuris taip ir liko tik poetine-filosofine užuomina, nes tekstas kūrinyje tiesiogiai nenaudojamas, jo funkcija tenka garsažodžiams – daugiausiai niūniavimui arba balsėms a- e – i – o - u. Vienoje iš kūrinio dalių visos balsės pasirodo partitūroje akordų pavidalu, jos nulemia balsų įstojimo tvarką ir tarpusavio santykius.


Žibuoklė Martinaitytė


Užsakyti leidinį 


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.