1 1 1 1 1

Amerikiečių rašytojas E. R. Burroughsas pelnytai laikomas nuotykinės fantastikos pradininku. Jo romanas „Marso princesė“ pirmąkart publikuotas 1912 m. žurnale „The All-Story“, o atskira knyga pasirodė 1917-aisiais. Gyvų būtybių apgyvendinto Marso viziją autorius perėmė iš tuo metu garsaus astronomo Percivalio Lowellio, o kai kurias paties rašytojo prielaidas patvirtino šiuolaikinis mokslas. Juk prieš šimtą metų rašytojas nuspėjo, kad anksčiau Marse būta vandens ir oro, kad ten tekėjo upės ir tyvuliavo jūros.

E. R. Burroughso serija, kurią pradeda ši knyga, padarė įtaką rašytojams Ray‘ui Bradbury, Arthurui C. Clarke‘ui, Robertui A. Heinleinui, Johnui Normanui. Tolesniems tyrimams ji įkvėpė ne vieną mokslininką, tarp kurių buvo ir žymiausias amerikiečių astrofizikas bei kosmologas Carlas Saganas. Knyga susilaukė ir kino kūrėjų dėmesio: per pastarąjį dešimtmetį Holivudas ją ekranizavo net du kartus: 2009 m. pasirodė filmas „Marso princesė“, o 2012 m. – „Džonas Karteris“, rodytas ir Lietuvos kino teatruose.

Pabėgęs nuo užpuolikų Džonas atranda paslaptingą olą, staiga krinta suparalyžiuotas ir pasijutęs naujame kūne atsiduria karingų tarkų gentyje. Kad išlaisvintų žaviąją Helio princesę Dėją Toris, jam tenka įsivelti į ginkluotus konfliktus tarp besivaidijančių Marso klanų. Žemėje vykęs karas yra tik mažas mūšis palyginti su tuo, kas Džono laukia Marse. Raudonosios planetos ir jos gyventojų likimas – jo rankose...

Užsakyti leidinį