1 1 1 1 1

Šiame veikale Leo Straussas analizuoja vienos svarbiausių politinės filosofijos problemų – prigimtinės teisės – genealogiją ir reikšmę. Autorius atskleidžia priežastis ir aplinkybes, lėmusias įvairių epochų ir pasaulėžiūrų mąstytojų prigimtinės žmogaus teisės sampratą. Šiuolaikinę politinės filosofijos krizę, autoriaus nuomone, sukėlė būtent atsiribojimas nuo klasikinio požiūrio į prigimtinę teisę. Politinė filosofija, kaip, ko gero, joks kitas mokslas, yra stipriai veikiama subjektyvaus požiūrio į tiriamą dalyką. Kiekvienas į ją besigilinantis mokslininkas yra linkęs tuo pat metu pasijusti ir politiku, ir filosofu. Neretai tai sąlygoja įprotį vertinti reiškinius analizuojant ne juos pačius, o kitų nuomones apie juos, dažnai tendencingas ir kupinas išankstinio nusistatymo. Tokią išvadą jam leido padaryti kruopšti įvairių epochų autorių – nuo senovės iki naujausių laikų atstovų – veikalų analizė. Leo Straussą domina visa politinės minties istorija nuo Platono ir Aristotelio, nuo Machiavelli’o ir Spinozos iki Nietzsche’s, Heideggerio ir Weberio. Politinės filosofijos veikalas Prigimtinė teisė ir istorija Lietuvoje leidžiamas pirmą kartą.

Užsakyti leidinį