1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

2010-tais metais pirmą kartą išleista Gabijos Grušaitės debiutinė knyga „Neišsipildymas“ kalbėjo tuometinių dvidešimtmečių vardu. Romanas tapo gana plačiai aptariamu kūriniu, sulaukė įvairiausių atsiliepimų, bet nepaliko nė vieno abejingo skaitytojo.

„Neišsipildyme“ autorei pavyko sukurti tipinio dabartinio jaunuolio gyvenimo kroniką. Jis kosmopolitiškas ir nepripažįstantis sienų: šiandien geria kapučino Vilniaus kavinėje, ryt - Londone.

Jis ieško savęs, jis laisvas rinktis ir keisti sprendimus: šią savaitę peša vištas fabrike, o kitą – ieško nušvitimo Azijoje.

Jis perka ekologišką maistą ir rūšiuoja šiukšles. Žinoma, nežiūri televizoriaus, tačiau valandų valandas praleidžia socialiniuose tinkluose.

Nesvarbu, ką jis daro šiandien, bet jaunuolio svajonių darbas yra būtinai susijęs su kūryba ir jis tikrai turi bent kelias meniškai erotines savo nuotraukas.

Būrys hipsterių, snobų, būsimų menininkų pasklidę po pasaulį ieško savo išsipildymo. Išsipildymas – procesas, kuris baigiasi tik po mirties. Tai pasakojimas apie amžiną žmogaus vietos po saule paiešką.

„Neišsipildymas“ yra romanas su laisvės dvasia. Jis kelia jau daugeliui ne viename kūrinyje atpažįstamus klausimus – kas yra žmogus ir ko trūksta mūsų laimei? Šios problemos yra nekintamos, keistis gali tik aplinka, pasaulio šalys, laikas, tačiau tuštuma ir neišsipildymas žmogaus viduje išlieka. Tai romanas, kuriame gausu nutylėjimų, neatsakytų klausimų ir vietos pamąstymams.

Užsakyti leidinį


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.