1 1 1 1 1

Kritikų pripažintas švedų autorius Jonas Hassen Khemiri romane „Tėvo sutartis“ pasakoja apie šeimą, esančią ant žlugimo slenksčio. Tai meistriška istorija apie šiuolaikinės tėvystės iššūkius.

Sūnus visada darė tai, kas jam buvo liepiama. Visą savo gyvenimą jis tik klausė ir neprieštaravo. Laikas viską pakeisti, galvoja sūnus, tačiau užuot pasakęs tėvui, kad nenori jo priimti į savo namus, jis tik paklausia, ar skrydis buvo geras.

Užsienyje gyvenantis senelis tradiciškai atkeliauja aplankyti savo suaugusiųjų vaikų. Savimi patenkintas vyras galvoja, kad jo atžalos visiškai niekam tikusios. Sūnus absoliutus nevykėlis sėdintis namie su vaikais, o dukra nėščia nuo netinkamo vyro. Tik senelis yra tobulas. Bent jau pats taip mano.

Tačiau per dešimt viešnagės dienų atsiskleidžia visos šeimos nuoskaudos, o į paviršių lenda seniai užgniaužti nesutarimai. Sūnus, kuris jau turi ir savo vaikų, nebenori rūpintis dar ir tėvu. Dukra taip pat privalo priimti nepatogius sprendimus. Pagal seniai sudarytą sutartį senelis kas šešis mėnesius turi teisę apsistoti sūnaus namuose, tačiau ar vis dar įmanoma išlaikyti šį susitarimą?

„Tėvo sutartis“ pasakojama iš įvairių veikėjų perspektyvų – kiekvienas gauna teisę į žodį. Autorius tekste nenaudoja vardų. Senelis yra senelis, o tuo pačiu ir tėvas, taip pat yra tėvas-sūnus, duktė-mama ir kiti. Nors knyga kalba apie rimtas šeimynines ir socialines problemas, ieško atsakymų ar galima pakeisti šeimyninių aplinkybių nulemtą likimą, ji nestokoja humoro jausmo. Skaitytojai dar niekada neturėjo progos taip gerai iš vidaus pažinti šeimą.

Užsakyti leidinį


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.