Pagrindinis suomių rašytojo romano veikėjas – Gunaras Hutunenas, žmogus, turintis auksines rankas, tačiau sutrikusią „motoriką“. Po Antrojo pasaulinio karo, praradęs savo šeimą ir turtą, jis atvyksta į kaimelį Suomijos šiaurėje ir ten nusiperka seniai visų užmirštą, nenaudojamą malūną, kurį vėl prikelia naujam gyvenimui.  Romano pradžioje Hutuneno gyvenimas klostosi palankiai – jam sekasi užsidirbti pinigų iš malūno, jis sutinka žemės ūkio būrelio patarėją, kuri jam atveria naują kelią į ūkininkavimą ir pasėja meilę širdyje. Atrodo, viskas būtų gerai, jei ne keistas Gunaro būdas, kuris jį išskiria iš kitų: vis negali susilaikyti neužkaukęs ar kokio gyvūno nesuvaidinęs, taip pasišaipydamas ir linksmindamas kitus kaimo gyventojus. O kaukia Hutunenas iš vienatvės arba dėl laimės pojūčio, kad sielai taptų lengviau.

„Simonas ir ąžuolai“ – tai šiuolaikinės švedų rašytojos Marianne Fredriksson romanas, skirtas paaugliams ir suaugusiesiems. Tai knyga apie dalykus, kuriuos patys gana dažnai bandome nuslėpti. Apie mūsų realybę, apie naktimis mus aplankančius sapnus, apie gyvenimą. Pagal šią knygą yra sukurtas filmas.

Rubrikoje „Lyderiai skaito“ Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai kalbina įvairių sričių profesionalus apie jų skaitomas knygas ir kūrinius, įkvėpusius, padėjusius siekti savo tikslų ar įgyvendinti svajones. Šį kartą kalbiname galerijos „Balta“ įkūrėją Jolanta Šmidtienę.

Rubrikoje „Lyderiai skaito“ Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai kalbino įvairių sričių profesionalus, lyderius, vadovus apie jų skaitomas knygas ir kūrinius, įkvėpusius, padėjusius siekti savo tikslų ar įgyvendinti svajones.

Zita Čepaitė – lietuvių rašytoja, žurnalistė, filologė, septynių knygų autorė. Nuo 2006-tųjų metų gyvenanti Didžiojoje Britanijoje – Londone. Savo kūryba autorė siekia atskleisti moters mąstymą, pasidalinti patirtimi, priminti tai, kas užmiršta, priversti pamatyti kitą iliuzijų pusę. Knygose, parašytose emigracijoje gausu Londono lietuvių patirčių, džiaugsmų ir nusivylimų, netikėtumų ir nuspėjamų dalykų.

Ko gero ne vienam yra girdėtas „Laivas vaiduoklis“, tačiau faktas, kad juo 1945 metais nuskendo daugiau nei 9000 žmonių – vargu. Ši katastrofa žuvusiųjų skaičiumi pralenkia garsiuosius „Titaniką“ ir „Luzitaniją“, nors dauguma apie tai nėra girdėję. Jei kalbėtume statistiškai, tai per vienerius metus (1944–1945 m.) Baltijos jūra nusinešė daugiau nei 25 000 žmonių. Mirtis tautybės nesirinko – žuvo tiek lietuviai, tiek vokiečiai, lenkai, žydai, estai, prūsai... Ilgai laiką po šios katastrofos jūra lyg gintaro gabalėlius žmones išskalaudavo krantan.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.