„Simonas ir ąžuolai“ – tai šiuolaikinės švedų rašytojos Marianne Fredriksson romanas, skirtas paaugliams ir suaugusiesiems. Tai knyga apie dalykus, kuriuos patys gana dažnai bandome nuslėpti. Apie mūsų realybę, apie naktimis mus aplankančius sapnus, apie gyvenimą. Pagal šią knygą yra sukurtas filmas.

Knygos siužetas pasakoja apie draugų neturintį berniuką Simoną. Vienintelis jo draugas – ąžuolas. Berniukui labai patinka skaityti knygas, tačiau jo tėvas pyksta dėl tokio sūnaus užsiėmimo. Kartą berniukas pažada tėvui pamiršti ąžuolus ir susirasti draugų. Taip jam  apsisprendus, ąžuolai nutyla ir daugiau nebekalba. Vieną dieną mokykloje Simonas susipažįsta su berniuku, iš kurio yra tyčiojamasi ir kuris pravardžiuojamas žydu. Tai Isakas. Susipažinęs su Isako tėvais ir apsilankęs jų name, Simonas savo tėvams papasakoja, kiek daug jie visko turi: šimtus įvairiausių knygų, pianiną, kuris skleidžia gražius garsus. Tėvui tai, aišku, vėl nepatinka. Simono šeima nėra turtinga, todėl berniukui pas Isaką viskas atrodo labai įspūdinga. Kuomet Isako tėtis pakviečia Simoną kartu nueiti į koncertą, jis susižavi muzika. Nuo to laiko muzika tampa jo gyvenimo dalis. Isako tėtis pasiūlo jam lankyti pianino pamokas, kurias jis apmokės. Muzika nedingsta iš vaikino gyvenimo ir vėliau. Joje jis randa ramybę. Antrojo pasaulinio karo metais Isakas ir Simonas gyvena Simono šeimoje ir tampa gražiais, brandžiais jaunuoliais, kurie patys kuria savo gyvenimą.

Knygoje paliečiami vaikų ir tėvų santykiai: begalinis tėvų rūpestis vaiko ateitimi ir nuoskauda, kai jis užaugęs palieka namus, sužinojęs, kad jie nėra tikri jo tėvai. Vaikui – tai didelis nusivylimas, nes visas pasaulis, kuriuo jis tikėjo ir kuriame buvo gera gyventi, pasirodo esąs melas. Knygoje atsispindi gan sudėtingi santykiai tarp suaugusiųjų: Simono tėvo ir Isako tėvo, motinos ir tėvo kivirčai dėl Simono ateities bei dviejų vyrų meilė tai pačiai moteriai.

Knygą skaityti nelengva, tačiau ji įtraukia. Pagrindinio herojaus Simono patiriamos problemos priverčia išgyventi patį skaitytoją, perimti jo emocijas. Knyga yra pamokanti. Jos pabaiga rodo, kaip reikia mylėti, gerbti ir būti su tais žmonėmis, kurie yra artimi, kurie tave užaugino, nes niekada negali žinoti, kada gyvenimas juos atims. Reikia mokėti priimti tiesą, susitaikyti, atleisti ir gyventi toliau.

Knygą rekomenduoja VDU studentė Akvilė Šiugždaitė


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.