Jolita Herlyn – Vokietijoje septynerius metus gyvenanti lietuvių rašytoja, savo knygų bagažą visai neseniai papildžiusi nauju romanu „Angelai neverkia“. Be šios knygos asmeninėje skrynelėje puikuojasi dar penki romanai: „Trys mani vieninteliai“ (2013 m.), „Mano vyrai ir jų žmonos“ (2014 m.), „Svaigulys“ (2015 m.), „Atsargiai – moteris!“ (2016 m.) ir „Geismo spąstuose“ (2016 m.). Visų šių knygų pagrindinė ašis – moteris, jos vidinis pasaulis, siekiamos ir pasiektos meilės, vyrai.

Pati autorė pripažįsta, kad stengiasi rašyti apie tai, ką geriausiai pažįsta – moterį. Ji teigia, kad romanuose galima atrasti ir autobiografinių detalių. J. Herlyn – nesustabdoma keliautoja, kaip ir jos vaizduojamos romanų moterys, tad visi kelionių įspūdžiai realiai patirti ir išgyventi pačios rašytojos. Daug dėmesio tarp skaitytojų sulaukusi autorė viename interviu yra sakiusi: „stengiuosi nerašyti įmantriai, juk sąmoningai pasirinkau populiariosios literatūros žanrą, todėl ir noriu, kad knygos būtų prieinamos kiekvienam“. Toks yra ir naujasis J. Herlyn romanas „Angelai neverkia“ – paprastas, suprantamas, gausus šiandieninių aktualijų kūrinys.

Romano pagrindinė veikėja Jurga – buvusi bibliotekininkė iš Klaipėdos, patyrusi ankstyvą meilę ir susilaukusi sūnaus, kuris po kiek laiko persikėlė gyventi pas tėvą, aistringai mėgstantį keliauti po kalnus. Jurga nenori likti vieniša, todėl po ilgo laiko ryžtasi kurti naujus, brandžius santykius su už ją vyresniu vyru. Ji išteka ir persikelia į Hamburgą. Moteris visada mylėjo knygas. Net ir persikėlus gyventi į Vokietiją ši meilė neišnyko. Jurga lankosi įvairiuose knygų pristatymuose, dalyvauja lietuvių bendruomenės organizuojamuose renginiuose ir visaip stengiasi palaikyti ryšį su Lietuva. Ji nusprendžia parduoti butą Klaipėdoje, todėl trumpam grįžta į Lietuvą. Tvarkydama bute buvusias knygas, randa dvidešimties metų senumo laiškus, skirtus buvusiai gyvenimo meilei – Fredžiui. Moteris, norėdama jam parodyti, kokia gili buvo jos meilė ir trokšdama galutinai padėti tašką šioje liūdnoje meilės istorijoje, surenka visus iki vieno laiškus ir išsiunčia Fredžiui. Fredis – olandas inžinierius, prieš dvejus metus paliktas antrosios žmonos lenkės, turintis dvi dukteris iš abiejų santuokų. Jo gyvenimas byra į šipulius – jis nebeturi nieko artimo, jam nesiseka meilėje, neranda gyvenimo prasmės. Taip kankindamasis, savo liūdesį ir vienatvę jis skandina vyno taurėje, alaus bokale ar viskio stiklinėje. Netikėtai gavęs laiškus ir juos perskaitęs, Fredis nusprendžia žūtbūt rasti prieš dvidešimt metų stipriai mylėtą moterį, kuri sugriovė pirmąją jo santuoką. Fredis tiki, kad būtent ji išgelbės jo byrantį gyvenimą.

Jolitos Herlyn romanas „Angelai neverkia“ – puikus populiariosios literatūros pavyzdys. Tai nesudėtingo turinio ir paprasto siužeto kūrinys, norint jį perskaityti ir suprasti nereikia jokio specialaus pasirengimo ar žinojimo. Autorė savo romano personažus priartina prie dabartinio globalaus pasaulio – kiekviena šalis tampa pasiekiama ranka vos per kelias minutes, žmonių neberiboja jų tautybė, gyvenamoji vieta ar religija. Kuriamos ne tik mėgstančios keliauti ir susipažinti su kitos kultūros atstovais, bet ir mišrios šeimos – Jurga išteka už vokiečio, Fredis vedęs lenkę, o į Aleksandros (Jurgos geriausios draugės) širdį galiausiai pasibeldžia rusas. Tiesa, kelionės scenos aprašomos itin detaliai – skaitant tam tikrų vietų aprašymus galima puikiai įsivaizduoti vaizduojamą erdvę, ją pažinti, ar susipažinti su vietine kultūra. Vienas iš populiariosios literatūros tikslų – supažindinti skaitytoją su tam tikrais dalykais, tad autorė, drįstu teigti, puikiai išmano populiariosios literatūros kanonus. Personažų nekausto nepasiekiamumas – socialiniai tinklai, kuriais naudojasi beveik kiekvienas žmogus, tiesia tiltą tarp šalių, žemynų, kontinentų. Dera paminėti ir tai, kad romane „Angelai neverkia“ neapeita ir itin opi Lietuvos problema – emigracija. Pagrindinė veikėja Jurga yra lietuvė, tačiau vedina meilės nuteka į Vokietiją, kur sutinka ne vieną savo tautietį, taip pat ten iškeliavusį dėl tam tikrų priežasčių. Migracija – pasaulyje jau įprastas reiškinys, kuris vis dažniau tampa ir įvairių literatūrinių kūrinių (ypač parašytų egzilyje) motyvu ar ašimi.

Ne paslaptis, kad populiarioji literatūra orientuota į moterų auditoriją. Visais laikais moteris literatūroje pirmiausia ieškodavo meilės. Romane „Angelai neverkia“ jos taip pat apstu. Tai ir intriguojantys jaunatviškos geidulingos aistros intarpai, ir brandžios dvasinės meilės motyvai. Veržli, nepasotinama, laukinė meilė šiame kūrinyje išties plačiai aptariama. Tiesa, ji vaizduojama labai dinamiška.

Būtina paminėti, kad J. Herlyn paliečia ir kitą moterims itin aktualią temą – onkologinę ligą. Pagrindinė herojė Jurga suserga krūties vėžiu. Ji nepasiduoda neigiamoms emocijoms ir yra pozityviai nusiteikusi. Ištverti visus sunkumus jai padeda vyras (tiesa, vyrai šiame romane vaizduojami itin jautrios sielos ir empatiški, kokie moterims ir patinka). Ši tema vis dažniau analizuojama literatūroje. Tikiu, kad ši ir panašios istorijos padeda skaitytojoms išlikti stiprioms pakliuvus į negailestingos ligos gniaužtus ir nepasiduoti likimo tėkmei, palaikyti vienai kitą sunkią minutę ir, svarbiausia, nepasiduoti kovoje. Tad J. Herlyn patraukia ne tik savo paprastu tekstu, bet ir nepaprastomis istorijomis.

Knygą rekomenduoja literatūros ir spaudos magistrantė Gabija


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.