1 1 1 1 1

Britų autoriaus Robert Harris istorinis romanas „Miunchenas“ iš naujo permąsto 1938-aisiais pasirašytą Miuncheno susitarimą – kam iš tiesų jis buvo naudingas?

XX a. ketvirto dešimtmečio Europa. Žemynas ant pragaištingo konflikto slenksčio, todėl nenuostabu, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Nevilis Čamberleinas deda visas pastangas, kad išsaugotų taiką. Jį persekioja Pirmojo pasaulinio karo siaubas ir jis puikiai žino – šalies ginkluotosios pajėgos negali apginti net Londono, ką jau kalbėti apie visos šalies likimą. Pagrindinis premjero uždavinys – laimėti laiko apsiginklavimui. Net jei tam reiktų derėtis su pačiu velniu.

Hju Legatas – kylanti Jungtinės Karalystės diplomatijos korpuso žvaigždė ir asmeninis Čamberlaino sekretorius. Paulas fon Hartmanas – Vokietijos Užsienio reikalų departamento darbuotojas, slapčia dalyvaujantis prieš Hitlerį nukreiptame sąmoksle. Abu jauni vaikinai – buvę Oksfordo auklėtiniai ir universiteto laikų bičiuliai. Nuo pat studijų baigimo nematę vienas kito, jie susitiks pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis – 1938-ųjų Miunchene, kur spręsis Europos likimas.

Kaip ir daugelyje istorinių Robert Harris romanų, didžiosios istorinės figūros užleidžia sceną paprastiems veikėjams. Per jų asmenines istorijas atskleidžiami istoriniai įvykiai.

Rašytojas pasakoja, kad Miuncheno susitarimas užima ypatingą vietą britų kolektyvinėje sąmonėje – ne visi supranta tikrąją jo reikšmę. Tai ir įkvėpė jį imtis plunksnos: „Nenorėjau rašyti apie šlovingą 1940-ųjų vasarą – visi tai darė ir visi apie tai gerai žino. Mane daug labiau jaudino Miunchenas, iki šiol suvokiamas kaip Hitlerio pergalė ir demokratinio pasaulio tragedija. Norėjau parodyti, kad tai nebuvo katastrofa, o pats Hitleris manė pralošęs“, – apie romano atsiradimo aplinkybes pasakoja Robert Harris.

Jis mano, kad knyga pasirodo pačiu laiku – kaip priminimas pasauliui, kokį pavojų kelia radikalizmas. Anot jo, knyga pati pasirenka savo atsiradimo laiką – nenuostabu, kad įkvėpimas aplankė, kai pasaulis vis labiau grimzta į chaosą ir nežinią.

1 1 1 1 1

Knygos „Ilgosios pertraukos užrašai. Mokyklinių renginių scenarijai“ autorė Rasa Praninskienė mokykloje dirbo ketverius metus renginių organizatore. Teko rengti įvairiausius koncertus, popietes, konkursus, minėjimus, kuriuose dalyvaudavo iki kelių šimtų dalyvių. Kai kuriuose renginiuose žiūrovai ir ašarą nubraukdavo, kituose - iki ašarų kvatodavosi, dar kituose žavėdavosi išskirtiniais mokinių gebėjimais. Vienur patirties semdavosi vyresnių klasių mokiniai, kitur - pradinukai. Visa ši patirtis ir atsispindi naujoje knygoje, kurioje autorė pateikia scenarijų tekstus, negaili patarimų, kaip ruoštis renginiui. Atskleidžiama ir papildomų detalių, kurioms mokyklose paprastai neskiriama dėmesio, tačiau jos turi nemenką vertę - apie foninės muzikos parinkimą, kvietimus ir plakatus, aibę kitų dalykų.

„Ilgosios pertraukos užrašuose“ rasite patarimų, kaip sugalvoti idėją, temą renginiui, kaip paskirstyti vaidmenis. Rasite konkrečių renginių scenarijus, viktorinų pavyzdžius. Tikimės, kad naujoji Rasos Praninskienės knyga taps idėjų sąsiuviniu būsimiems, nepakartojamiems, išskirtiniams renginiams, ir nesvarbu, ar jie būtų skirti vienai klasei ar kelioms, galbūt mokytojų auditorijai, mokinių tėveliams, buvusiems mokiniams.

1 1 1 1 1

„Perdegimas“ yra seserų dvynių parašyta knyga kiekvienai emociškai išsekusiai, nuolatinį stresą patiriančiai ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu praradusiai moteriai. Šios daugeliui moterų pažįstamos ir neviltį keliančios būsenos šaknys slypi priešpriešoje tarp šiandienos visuomenės lūkesčių, kokia moteris turėtų būti, ir to, ką iš tikrųjų reiškia būti moterimi. Kaip pamilti save tokią, kokia esate, kai aplinkui šmėžuoja ir iš reklaminių stendų žvelgia „tobula“ moteris, o interneto portalai pergrūsti patarimų, kaip tokiai tapti? Kaip būti laimingai ir savimi patenkintai, kai esate spaudžiama visada būti miela, graži, rami, paslaugi ir dėmesinga?

Knygos autorės pateikia moksliniais tyrimais pagrįstą planą, kaip susidoroti su išsekimu ir pradėti džiaugtis savimi ir gyvenimu. Sužinosite, kokiais būdais geriausia kovoti su alinančiu išoriniu spaudimu:

kaip užbaigti streso ciklą ir atsipalaiduoti;

kaip kontroliuoti mąstymą ir nepatirti nuolatinio nusivylimo;

kaip pamilti save ir susidraugauti su savo kūnu;

kaip prisijaukinti vidinę kritikę.

„Gyventi gerai reiškia ne nuolat būti saugiai ir ramiai, bet iš priešiškumo, pavojaus, nuotykio ar susijaudinimo būsenos taikiai grįžti saugumo ir ramybės būseną. Stresas nėra blogai; blogai yra įstrigti jame. Gerai jausitės, kai kūnas taps saugia jums vieta, net jei jis nebūtinai bus saugioje vietoje. Jums gali būti viskas gerai net tada, kai nesijausite gerai.“

1 1 1 1 1

Vargu ar Sovietų Sąjungos vyriausybė, 1979 m. nusprendusi surengti intervenciją į Afganistaną, galėjo numatyti, kad šis jos sprendimas taps dar vienu vinimi į jau ruošiamą SSRS karstą. Lengva, trumpa ir pergalinga operacija, turėjusi išsaugoti sovietams palankų marionetinį Kabulo režimą, virto užsitęsusiu, ekonomiškai raudonąją imperiją alinančiu karu. Būtent apie šiuos įvykius savo knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ pasakoja britų rašytojas, buvęs diplomatas, Birmingamo universiteto profesorius Rodric Braithwaite.

Nušviesdamas Afganistano reikšmę iš istorinės ir geopolitinės perspektyvos, Rodric Braithwait bando paaiškinti sovietų įsiveržimo priežastis. Jis aprašo virtinę Kabule įvykdytų perversmų, Afganistano vadovo H. Amino nužudymo aplinkybes, pasakoja apie pagrindinius sovietų ir jų priešų – mudžahedų – vadus.

Ne mažiau dėmesio knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ skirta sovietų pajėgų Afganistane buičiai. Čia klesti nestatutiniai santykiai, vadinamoji dedovščina, korupcija ir turto grobstymas, slapta prekyba ginklais, pasitaikydavo ir narkomanijos atvejų. Vykstant karui, sovietų visuomenė pirmą kartą sužinojo apie tūkstančius į tėvynę keliaujančių cinko karstų, „juodąsias tulpes“, „afgancų sindromą“.

Tarp žuvusiųjų tolimajame kare yra ir 96 lietuviai.

2019 m. sukanka lygiai 30 metų, kai paskutinis sovietų dalinys paliko Afganistaną.

1 1 1 1 1

Ar kada susimąstėte, kodėl stabtelime pažiūrėti oranžinės žaros, kuri nutvieskia dangų prieš leidžiantis saulei? Kodėl pavasarį plūstame grožėtis vyšnių žiedais? Ar numanote, kad galbūt egzistuoja priežastis, kodėl – nepaisant lyties, amžiaus, kultūros ar tautybės – mus taip džiugina gyvūnų jaunikliai, pažiręs konfeti ar spalvingų balionų debesis?

Dažnai esame tikinami, kad fizinis pasaulis nedaro jokio arba tik labai mažą poveikį vidiniam džiaugsmui. Vis dažniau skirtingų sričių ekspertai skatina harmonijos ir ramybės ieškoti viduje – per sąmoningumą ir meditaciją – slopinant išorinį pasaulį. Bet ar verta taip daryti, jei natūrali supančio pasaulio energija ir gyvastis iš tiesų yra greičiausiai atsinaujinantis ir lengviausiai prieinamas mums džiaugsmo šaltinis?

Knygoje „Džiaugsmingai“ dizainerė, TED platformos žvaigždė tyrinėja, kaip stipriai iš pažiūros kasdieniai daiktai ir erdvės gali veikti žmogaus nuotaiką. Remdamasi neuromokslo ir psichologijos įžvalgomis autorė aiškina, kodėl vienoje aplinkoje jaučiamės neramūs arba konkuruojantys, o kitoje – taikūs ir džiugūs; atskleidžia būdus, kaip išnaudoti aplinkos galią pilnatviškam, sveikam ir džiaugsmingam gyvenimui kurti.

1 1 1 1 1

Knyga „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“ išsamiai ir suprantamai paaiškina viską apie hormonus ir kaip jie veikia mūsų gyvenimus. Kodėl hormonų pusiausvyra tokia svarbi moters sveikatai ir kaip tą pusiausvyrą atkurti?

Jaučiatės pavargusi? Nervinga? Praradusi vidinę pusiausvyrą? Sveika atvykusi į dvidešimt pirmą amžių, kuriame moterų streso lygis šovė į dar neregėtas aukštumas. Paskendusios atsakomybių jūroje, moterys išnaudoja visa energiją, kuria tik sugeba gauti iš miego ar sveikos mitybos. Viso to rezultatas – hormonų sumaištis.

Pasaulyje žinoma gydytoja, Rytų medicinos specialistė Claudia Welch, aiškiai ir paprastai pasakoja viską apie hormonus nuo A iki Z ir ypač išsamiai aptaria jų sąveiką – kaip hormoninė sistema išsibalansuoja ir ką turi daryti moterys, kad atkurtų organizme hormoninę pusiausvyrą.

Knygos „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“ autorė pateikia naudingų patarimų, kaip reguliuoti mitybą, suvaldyti stresą ir atskleidžia natūralaus miego paslaptis. Pasinaudodama ajurvedos ir holistiniu mokymu, ji siūlo moterims būdą, kaip tobulai subalansuoti savo in ir jan energijas ir rasti pusiausvyrą tarp kūno ir proto.

Savo knygoje „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“ C. Welch apžvelgia visas Rytų medicinos galimybes, kai kalbama apie moterų sveikatą ir dažniausiai juntamus negalavimus. Ji tiki, kad visos šiuolaikinių moterų problemos kyla išsibalansavus lytinių ir streso hormonų veiklai. Moterys šioje knygoje atpažins save ir pajus įkvėpimą labiau mylėti save ir rūpintis gera sveikata bei savijauta.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.