1 1 1 1 1

Menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė tyrinėja istoriją, kad suprastų ir paaiškintų šiandienos procesus. Knygoje „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ ji nuosekliai pasakoja apie Vilniaus viešųjų erdvių simbolinio ženklinimo raidą 1895–1953: nuo vėlyvosios Rusijos imperijos iki stalininės Sovietų Sąjungos. Skaitytojams prieš akis iškyla aikštės ir paminklai, gimę iš skirtingų politinių paskatų, atskleidžiama, kaip viena kitą keitusios valdžios įsivaizdavo ir formavo miestą. Vaizdų tekstą dar labiau pagyvina virš 150 Vilniaus kaitą iliustruojančių archyvinių nuotraukų ir atvirukų iš Lietuvoje ir svetur sukauptų atminties institucijų rinkinių. Kai kurie vaizdai publikuojami pirmą kartą.

1 1 1 1 1

Knyga „Modernusis menas“ nėra išsamus menotyros veikalas. Jis skirtas plačiajai skaitytojų auditorijai, norinčiai geriau pažinti, kokios mokyklos ir stiliai, temos ir kūrėjai dominavo pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų. Be abejo, šis gidas skirtas ne profesionalams. Knyga trumpai supažindina su daile ir meno istorija - su Art Nouveau, simbolizmu, ekspresionizmu, kubizmu, Art Deco, siurrealizmu, popartu ir kitais meno stiliais bei jų kūrėjais. Tai puikus pagalbininkas visiems, kas nori sužinoti svarbiausias paskutiniųjų amžių Vakarų meno raidos kryptis.

1 1 1 1 1

Šioje knygoje glaustai ir patraukliai pateikta daugiau nei penkiasdešimties pasaulio menininkių nuo XVII amžiaus iki mūsų dienų gyvenimo ir kūrybos apžvalga.

1 1 1 1 1

Agnės Každailytės (1963-2015) vardą galima būtų įrašyti prie iškiliausių Lietuvos knygų dailininkų. Užsienyje išleistose knygose jos kūriniai skirti pirmiausia jaunimui ir išsiskiria užbaigtumu bei ypatingai įtaigiu personažų pateikimu. Každailytės klasikos kūriniai suformuoja ją kaip fantazijos ir savito braižo knygų dailininkę, į iliustracijos „kasdienybę“ įvedusią įvairiausius sapnų, svajonių ir įsivaizdavimų pavidalus. Į Lietuvos knygų dailės istoriją tikrai verta įrašyti Indrės Agnės Každailytės pavardę, kuri Lietuvos XX a. 10 dešimtmetyje buvo viena ryškesnių ir originalių vaikų knygų iliustracijų kūrėjų, išsiskleidusi savo kūrybine branda ir pripildžiusi iliustracijas ypatingos vaizduotės žaismo ir fantazijos.

1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

Tai jaudinantis pasakojimas apie vienuolikmetę Emą, svajojančią gyventi taip, kaip jos bendraamžiai. Kol kas svajonė atrodo nereali, nes Emos mama – narkomanė, ir gyvenimas mergaitei reiškia vienatvę, amžiną alkį, netikrumą, baimę išvysti apkvaišusią mamą. Socialiniai darbuotojai, prižiūrintys Emą, išsiaiškina, kad mergaitė turi senelius, kurių ši niekada nėra mačiusi. Seneliai iki tol taip pat nieko nežinojo apie Emą.

Apgyvendinta pas senelius, Ema nesijaučia gerai: ji nemoka rodyti jausmų, reikšti minčių. Tačiau senelių kaimynystėje apsigyvena Harmasų šeima, kurioje auga sesutės Selma ir Astrida, pavadintos „literatūriniais“ vardais. Ir štai Ema pamato tokį gyvenimą, apie kokį svajojo, bet nebuvo patyrusi. Ji net drįsta pasvajoti, kaip būtų, jeigu ji taptų trečiąja mergaičių sesute ir taip pat turėtų „literatūrinį“ vardą...

1 1 1 1 1

Kuba yra šuo. Paprastas, gauruotas kiemsargis, bet ponas Noselė jo neiškeistų net ir į gryniausios veislės atstovą – net ir tada, jeigu tas taurios veislės atstovas nešiotų ant kaklo brangakmeniais puoštą antkaklį. Nes Kuba – be daugelio kitų privalumų (ir kelių smulkių ydų) – turi vieną išskirtinę savybę: jis kalbasi su savo šeimininku!

Išskirtinio kalbančio šuns Kubos šeimininkas – taip pat ne pirštu penėtas! Susipažinkite su didžiuoju sekliu Ambraziejumi Nosele, nusikaltėlių siaubu, išsprendusiu ne vieną bylą. Seklys Noselė jau visai norėtų nebedirbti ir smagiai leisti laiką vaikštinėdamas po parką ar augindamas ridikėlius. Bet argi toks meistras ilsėsis, kai nauja paslaptis pati prašosi atskleidžiama?

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.