1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

„Žmona su paslaptimi“ – antroji trilogijos apie Britanijos imperijos saulėlydį dalis.

„Vyras su trūkumais“ - išsamus sero Edvardo Federso portretas. „Žmona su paslaptimi“ – kita tos pačios istorijos pusė, pasakojanti apie Federsų santuoką iš žmonos Betės pozicijos. Moters charakteris savo stiprumu nė kiek nenusileidžia jos vyrui. Ir abu sutuoktiniai turi itin skirtingus požiūrius į tuos pačius dalykus.

Po karo Betė ir Edvardas susitiko Honkonge. Jis buvo gražus, sėkmingas ir savo gyvenime stokojantis tik žmonos bei dar šiek tiek romantiško elgesio įgūdžių. Betė pasižada tekėti už menkai pažįstamo Federso – kylančios Honkongo advokatų žvaigždės. Tačiau moteris nujaučia, kad šios santuokos nelydės aistra. Didžioji jos gyvenimo meilė yra didžiausias būsimo sutuoktinio varžovas ir amžinas priešas Veniringas, kurį moteris sutinka praėjus vos valandai po sužadėtuvių. Visgi po vestuvių Federsų pora kartu gyvena dar penkiasdešimt metų.

„Žmona su paslaptimi“ pasižymi autorei būdinga britiška ironija – ja pulsuoja kiekviena knygos pastraipa. Tai pasakojamas apie meilę ir ištikimybę, tačiau, kaip ir pirmoje dalyje, neatsiejamas yra ir pamažu irstančios Britų imperijos fonas. Knyga patiks visiems besidomintiems dvidešimtojo amžiaus istorija. Federsų pora britiška iki kaulų smegenų ir iki pat galo kuo geriausiai stengiasi atlikti savo vaidmenis: jis atsidavęs profesijai tobulas vyras, ji atsidavusi šeimai tobula žmona, tiesa, nesiskirianti su meilužio dovanotais “kaltės perlais”.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Maryse Condé romano „Belaukiant, kol pakils vanduo“ herojus vaikystę praleido Afrikoje, Malyje. Babakaras buvo maliečio tėvo ir gvadelupietės motinos vaikas. Jis leido nerūpestingas dienas po saugiu savo motinos, juodaodės mėlynakės (vietinės moterys ją vadino ragana) globėjišku sparnu. Kartais globėjiškumas virsdavo savininkiškumu, bet Babakaras nepaprastai mylėjo savo mamą, kurią greitai galės matyti tik sapnuose. Tragiškiems įvykiams pasibeldus į duris, herojui tenka išvykti iš žemės, kurią jaučia visa širdimi.

Romane „Belaukiant, kol pakils vanduo“ motinystės grandis, lyg nematoma gija mistiškai susieja vaiką su ta, kuri jį išnešiojo. Tad visiškai logiška, kad Maryse Condé savo herojui davė akušerio specialybę. Romano siužetas prasideda Gvadelupėje. Gydytojas Babakaras liūdi dėl nėščios jaunos pabėgėlės iš Haičio, kuri mirė gimdydama. Naujagimei Anais pavyko išgyventi. Trapus sutvėrimas absoliučiai pavergė Babakarą ir jis nusprendžią Anais įsidukrinti.

Mažoji Anais neturi nieko, tik jį ir Babakaras nori padovanoti jai ateitį. Jie išskrenda į Haitį – kamuojamą smurto, korumpuotų vyriausybių, sukilėlių gaujų, bet labai gražią, užburiančią salą. Babakaras ieško Anais šeimos – tetos, dėdės, galbūt senelių, kurie galėtų papasakoti jos istoriją.

„Belaukiant, kol pakils vanduo“ skaitytojai seka likimo, skurdo ir geopolitikos aplamdytų žmonių pėdomis – per Dramlio Kaulo Krantą, išgalvotą šalį Ébernuea, Palestiną, Libaną, Haitį ir visur juos pasitinka tas pats; skurdas, karas, partizanai, perversmai, prievartavimai, piktnaudžiavimai, maištai. Kvapą gniaužianti kelionė Maryse Condé herojų veda į Haičio visuomenės gilumą, tamsiąją pusę, kur veikia tarptautinės organizacijos, draugystę keičia išdavystės, prievarta gimdo diktatūras, o klimato kaita galiausiai iššaukia potvynį.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Turbūt ne kartą stresinėje situacijoje esate girdėję patarimą „giliai ramiai kvėpuok“, tačiau kartais galima išgirsti ir kitą patarimą – „truputį pasivaikščiok“. Pasirodo, tai - labai rimtas pasiūlymas. Tiek norintiems nusiraminti, tiek susikaupti ar net įveikti depresiją. Londone gyvenantis terapeutas Jonathan Hoban knygoje „Eik su vilku“ atskleidžia, kaip chaosą paversti ramybe ir tvarka ramiai žingsniuojant!

Kada paskutinį kartą teko išeiti ilgai, neskubant pasivaikščioti? Ne, ne bėgti už kampo į krautuvę ar vėluoti į pasimatymą bare kitame miesto kvartale. Ne bėgti į nuvažiuojantį autobusą ir maklinėti po parduotuves. Ne! Kada paskutinį kartą teko išeiti ramiai pasivaikščioti parke ar miške? Kada paskutinį kartą po pasivaikščiojimo pajutote jėgų ir energijos antplūdį?

Ėjimas padeda mums pajusti save, savo jausmus, padeda atsigręžti į savo vidų ir tapti nuoširdiems patiems sau. Einant pabunda intuicija ir dažnai pavyksta rasti atsakymus į seniai kamuojančius kasdienius klausimus. Mūsų protėviai pėsčiomis išvaikščiojo visą Žemės rutulį – galbūt verta sekti jų pėdomis?

„Eik su vilku“ rasite ir asmeninių autoriaus atsiminimų, ir savipagalbos intarpų, ir pamąstymų apie tai, kodėl svarbu susigrąžinti ryšį su prigimtine intuicija bei jausmais, lemiančiais mūsų gyvenimo pilnatvę. Jonathan Hoban patars kiekvienam ir pasiūlys, kokie vaikščiojimo būdai tinkami norint atsikratyti įkyrių minčių, įtampos ir kitų nemalonių emocijų.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Mao Dzedongo „Maža raudona knygelė“ patenka į visų laikų populiariausių knygų trejetuką. Čia ji eilėje rikiuojasi po Biblijos ir Korano. Tiesa, tokį populiarumą lėmė ne vien atskleidžiamų temų aktualumas, nemažai prisidėjo ir Kinijos kultūros ministerija, kuri siekė, kad šią Komunistų partijos lyderio knygą turėtų kiekvienas šalies pilietis. Netgi naujos spaustuvės buvo statomos vien tam, kad nepritrūktų leidinių.

„Maža raudona knygelė“ skirta tiems, kuriems įdomu pažinti totalitarinės valstybės ideologiją, taip pat ir tiems, kuriuos domina šiuolaikinės Kinijos istorija. Per keletą dešimtmečių skurdi šalis tapo savo regiono lydere. Mao Dzedongo citatų, sudarytų iš lyderio kalbų, rinkinyje susipažinsime su pagrindinėmis jo idėjomis bei Kinijos strategijomis.

Mao Dzedongas buvo Kinijos Komunistų partijos vadovas ir revoliucijos lyderis. Būtent jis labiausiai prisidėjo prie to, kokią Kiniją matome šiandien. Mao Dzedongas savo represijomis pranoko net Staliną ar Hitlerį ir pražudė dešimtis milijonų kinų. Šis diktatorius yra laikomas vienu įtakingiausių žmonių pasaulio istorijoje. Mao Dzedongo citatų rinkinys jau yra tapęs šios žymios asmenybės reprezentaciniu ženklu.

„Maža raudona knygelė“ sumanyta kaip siekis suprantamesne kalba perduoti Mao Dzedongo mintis neraštingai liaudžiai. Pirmą kartą ji išspausdinta 1964 metais. Kultūrinėje revoliucijoje dalyvavę būriai šią knygelę laikė savo biblija, o paprastam kinui jos turėjimas galėjo dovanoti gyvybę. Knygas imta spausdinti ir platinti masiškai. Leidinio formatas buvo nedidelis, tam, kad būtų patogu nešiotis, o viršelis raudonas, dėl ko citatų rinkinys ir imtas vadinti maža raudona knygele.

Vėliau, siekiant populiarinti lyderio Mao Dzedongo idėjas vakaruose, knygą imta versti į kitas kalbas. Pirmininko Mao idėjos ypač patiko įvairioms radikalioms ir teroristinėms grupėms. Knygos vertimai po pasaulį pasklido milijoniniais tiražais. Beje, Pirmininko Mao Dzedongo įpėdinis Deng Xiaoping norėjo uždrausti šią knygą Kinijoje, tačiau jam toks bandymas nepavyko.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Amerikiečių psichologės ir bestselerių autorės Susan Forward knyga „Mamos, nemokančios mylėti: patarimų knyga, padėsianti dukterims užgydyti sielos žaizdas“ yra skirta moterims, kurių gyvenimą sužalojo toksiški santykiai su motinomis.

Mūsų visuomenėje yra priimta mamas kelti ant pjedestalo. Nesvarbu, kokia ji yra, vis tiek ji mama, kurios sprendimų neturime teisės kritikuoti. Tačiau ne viena moteris yra padariusi didelės psichologinės žalos savo dukroms. Jaunos merginos susiduria su nuolatine kritika, palaikymo stoka, spaudimu, kontroliavimu ar psichologiniu teroru. Be pasėkmių tokia patirtis nepraeina ir ilgus metus tenka vaduotis iš depresijos, nerimo, nepasitikėjimo savimi. Be to moteris nuolat graužia kaltė dėl nenusisekusių santykių.

„Mamos, nemokančios mylėti: patarimų knyga, padėsianti dukterims užgydyti sielos žaizdas“ yra sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje Susan Forward nagrinėja motinų tipus: mamos narcizai, mamos varžovės, viską kontroliuoti norinčios mamos, smurtaujančios mamos, dėmesio reikalaujančios mamos. Kiekvienas tipas savaip iškreipia santykius ir dukrų psichologinę sveikatą. Psichologė pateikia pavyzdžių iš savo klienčių gyvenimo. Svarbu ir tai, kad Susan Forward geba sudėtingus dalykus aiškinti visiškai nekaltindama.

Antroje dalyje psichologė dalinasi patarimais, kurie padės moterims išeiti iš beviltiškos situacijos, suvokti žalą, atsitiesti, nejausti nuolatinės kaltės, atgauti savigarbą. Susan Forward paruošė savipagalbai skirtų praktinių užduočių.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Vienas žymiausių pasaulyje potrauminio streso ekspertų Bessel van der Kolk knygoje „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto, ir sielos traumas“ siūlo drąsią ir novatorišką gydymo paradigmą.

Traumos yra neatsiejama gyvenimo dalis. Faktai sako, kad kas penktas amerikietis buvo tvirkinamas, kas trečioje poroje smurtaujama, kas ketvirtas vaikas auga alkoholikų šeimoje. Tokie išgyvenimai neišvengiamai palieka pėdsakų protuose, emocijose ir net kūnuose. Deja, traumą patiriantys žmonės dažnai perduoda stresą savo partneriams ir vaikams. Didelę gyvenimo dalį jie kovoja su pykčiu, liūdesiu, bejėgiškumu ir agresija.

Bessel van der Kolk jau daugiau nei tris dešimtis metų dirba su potrauminį sindromą patiriančiais žmonėmis. Knygoje jis bando pakeisti mūsų supratimą apie trauminį stresą, atskleidžia, kaip jis veikia mūsų smegenų sritis atsakingas už pasitikėjimą, malonumą, norą džiaugtis gyvenimu, domėjimąsi aplinka. Autorius rodo, kaip šias sritis galima vėl suaktyvinti naudojant novatoriškus gydymo būdus, kurie apima jogą, žaidimus, neurologinį grįžtamąjį ryšį, meditaciją. Remdamasis savo tyrimais daktaras knygoje siūlo patikimas medikamentų ir psichoterapijos pokalbių alternatyvas, kurios padės susigrąžinti gyvenimą. Leidinyje aptariamos ne tik mokslinės žinios, bet ir realių žmonių istorijos.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.