1 1 1 1 1

Viskas, ko trokšta žurnalistė Džėja – tai emocinio artumo jausmas, kurio ji nepatyrė vaikystėje. Imigrantų iš Indijos šeimoje gimusi moteris niekad neįveikė ją ir motiną skiriančios prarajos, todėl visuomet svajojo apie savo vaiką. Tačiau likimas negailestingas – Džėja patiria trečią persileidimą. Ir ji, ir jos vyras supranta, kad jų santuoka, greičiausiai, pasmerkta.

Aplankiusi tėvus, Džėja sužino, kad Indijoje miršta jos senelis – jis nori perduoti Džėjos motinai Lenai dovaną. Skausminga praeitis neleidžia Lenai grįžti į gimtąją šalį, todėl į kelionę leidžiasi Džėja – galbūt tai bus proga daugiau sužinoti apie šeimos praeitį ir pabėgti nuo patirto sielvarto...

Indijoje Džėją pasitinka ištikimasis senelės tarnas Ravis, kuris, prieš perduodamas senelio palikimą, nori papasakoti jai istoriją. Jo pasakojimas iš nebūties prikelia Džėjos šeimos praeitį, kurios epicentre – senelė Amiša. Britų valdomoje Indijoje jai buvo lemta tapti žmona ir gera motina, tačiau ji siekė kur kas daugiau – neeiline vaizduote apdovanota moteris norėjo išmokti anglų kalbą ir užrašyti savo sukurtas istorijas. Tačiau kaip įveikti papročius ir šeimos pasipriešinimą?

Amišos istorija pakeis ir Džėjos gyvenimą – tai bus neįkainojamas palikimas, kuris pastūmės peržengti esamus sunkumus ir pabandyti pradėti gyvenimą iš naujo.

„Istorijų pasakotojos paslaptis“ nukels mus į kitą vietą ir laiką – Sejal Badani įtikinamai aprašo XX a. 4 dešimtmečio Indiją ir meistriškai sujungia šį pasakojimą su šiandiena. Indijos kultūros aprašymas gniaužia kvapą ir stulbina, o Amišos istorija įrodo, kiek daug gali žodžiai.

1 1 1 1 1

Deborah Levy knyga „Karštas pienas“– dukros ir motinos santykių drama ir istorija apie jauno žmogaus tapatumo paieškas.

Ligotos Sofijos motinos Rozos paskutinė viltis – kelionė į Ispaniją pas gydytoją Gomesą. Ją kamuoja paslaptingas kojų paralyžius, prieš kurį bejėgiai net geriausi Anglijos medikai. O štai ispano metodai kitokie, tačiau jam ėmus gydyti moterį, jos negalavimai ima kelti vis daugiau klausimų…

Motinos atrama ir paguoda visą gyvenimą buvo duktė Sofija, tačiau sulaukusi 25-erių ji ima slysti iš Rozos rankų - mergina trokšta gyventi savarankiškai. Kartu su motina atvykusi į kurortinį miestelį Ispanijoje, ji - tik motinos gydymo proceso stebėtoja. Sofija pirmą kartą pajunta laisvę - ji gali elgtis kaip jai patinka.

Kažkada norėdama padėti motinai susidoroti su liga, Sofija atsisakė svajonės studijuoti doktorantūroje ir dabar dirba padavėja. Ji iš gyvenimo nori daug daugiau, tačiau motinos liga ir jos manipuliacijos neleidžia merginai ištrūkti. Sofija svajoja įkvėpti gryno oro ir nusimesti priklausomybės ir nesaugumo naštą. Sofija nuolat jaučia nepasitenkinimą, sumaištį, nerimą ir baimę prarasti save.

Romano „Karštas pienas“ pagrindinė veikėja – pusiau graikė, tad romane netrūksta sąsajų su antikine kultūra. Mitologiniai įvaizdžiai ir siužetai papildo pasakojimą, išplečia jį ir kuria draminę įtampą. Be to, šio psichologinio romano siužetą užaštrina pasaulyje siautėjanti ekonominė krizė, kuri verčia kelti klausimus ne tik apie dvasines, bet ir fizines išgyvenimo problemas. Visgi, pagrindinė romano „Karštas pienas“ tema - asmens tapatybė. Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu – iš Sofijos perspektyvos. Jos gyvenimas - tarsi eksperimentas, ieškant tiesos ir savasties.

1 1 1 1 1

„Svėjos sūnus“ – švedų žurnalistės Lenos Andersson kūrinys, kuriame chirurgiškai tiksliai rekonstruojamas Švedijos socialinis gyvenimas ir atskleidžiamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas.

Ragnaras Johansonas tikras modernios visuomenės kūdikis. Jis gimė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai šalyje vyko didžiosios permainos ir įsibėgėjo modernizacija. Būtent dėl šios priežasties jam, socialinės demokratijos vertybių aplinkoje subrendusiam vyrui, jo motinos Svėjos įpročiai kelia pasibaisėjimą. Kepti pyragus, konservuoti daržoves ir skalbti rankomis – visa tai, Ragnaro įsitikinimu, turėjo likti praeityje. Tokie dalykai niekaip nedera su pergalingu žygiu į modernybės laikus.

Naujomis vertybėmis besivadovaująs Ragnaras aukština skalbimo mašinos efektyvumą ir pusfabrikačių suteikiamą galimybę taupyti laiką. Susilaukęs dukters Elzos, jis augina ją vadovaudamasis savo vertybėmis ir siekia, kad ji taptų geriausia šalies slidininke.

Dvi Ragnaro gyvenimo moterys simbolizuoja istorinį lūžį: Svėja įprasmina praeitį, valstietišką tamsumą ir atsilikimą, o Elza įkūnija ateitį ir naująjį pasaulį.

Deja, niekas neapsaugotas nuo likimo pokyčių. Viskas ima keistis ir nepriekaištingas naujasis tobulas Ragnaro pasaulis išsikvepia. Ar tikrai jo motinos įpročiai ir patirtys tėra nenaudingi praeities reliktai?

Lena Andersson, pasakodama vienos šeimos istoriją, išsamiai ir tiksliai rekonstruoja gerovės valstybės žlugimo procesą. Romane „Svėjos sūnus“ autorė nebijo jautrių temų ir skaudžių problemų, kurios iškyla vykstant socialinėms transformacijoms. Tai pasakojimas apie žmones vienijančius ir skiriančius dalykus, ištikimybę sau ir kitiems, savirealizaciją ir modernybės „tiesą“, valstybės ir visuomenės santykį, pasitikėjimą ir vidinę stiprybę.

1 1 1 1 1

Gyvena viename bute, miega toje pačioje lovoje ir... niekada nėra susitikę. Atrodo, kažkuris iš šių teiginių neteisingas – tačiau rašytojos Beth O'Leary romanas „Atskirai kartu“ įrodys, kad tokia situacija – tikrai įmanoma.

Tifė vos per akimirką lieka be vaikino ir be namų – jis išvaro ją iš savo gyvenimo ir iš buto. Jai skubiai reikia vietos prisiglausti. Beje, būtų geriau, jei kaina būtų nedidelė – Tifės atlyginimas toli gražu nėra įspūdingas.

Leonas dirba naktiniu slaugytoju paliatyvios slaugos ligoninėje. Jis geras ir rūpestingas žmogus – kaip ir jo nekaltai kalėjime sėdintis brolis, kurio paleidimo užstatui Leonas niekaip negali sutaupyti pakankamos sumos pinigų.

Leonas nuo devynių ryto iki šeštos vakaro laiką leidžia namuose. Tuo metu Tifė išsijuosusi dirba. Po darbo jai reikia tik lovos pamiegoti. Kai Tifė ilsisi - Leonas dirba. Viskas, ko jam reikia, tai tik nuompinigiai brolio išlaisvinimui…

Tifė apsigyvena pas Leoną, tačiau niekada jo nemato. Jie gyvena viename bute, tačiau niekad nesusitinka. Vienas kitam jie palieka lipnius lapelius su žinutėmis, kurios kiekvieną dieną darosi vis atviresnės ir žaismingesnės…

Anot jos, parašyti šį romaną įkvėpė jos vaikino gydytojo darbas naktinėse pamainose – tuo metu jie vienas kito nematydavo dienų dienas, tačiau žinodavo vienas kito jausmus ir nuotaikas iš namuose paliktų nežymių užuominų.

1 1 1 1 1

Britų rašytojo Alex North trileris „Šnabždėtojas“ jau vadinamas geriausiu kriminaliniu romanu per pastarąjį dešimtmetį. Šiurpą keliančio trilerio autorius lyginamas su garsiausiais siaubo meistrais, net ir su pačiu Styvenu Kingu.

Jei paliksite duris praviras, netrukus pasigirs šnabždesiai…

Vis dar palūžęs po žmonos netekties Tomas Kenedis sukaupia visas jėgas, kad sukurtų naują gyvenimą sau ir savo septynmečiui sūnui. Jiedu persikelia gyventi į ramų ir mieguistą Federbanko kaimelį, ir tikisi čia susikurti tokią svarbią naują pradžią.

Tačiau Federbankas slepia tamsią ir pavojingą praeitį. Prieš penkiolika metų serijinis žudikas pagrobė ir nužudė penkis berniukus. Iki jam atsiduriant už grotų visi žudiką vadino Šnabždėtoju. Nusižiūrėjęs savo aukas jis tyliai šnabždėdamas kviesdavo jas pažaisti. Tačiau žaidimai nė karto nesibaigė gerai. Paskutiniosios aukos kūnas taip ir nebuvo surastas.

Žinoma, seni nusikaltimai nejaudina Tomo ir jo sūnaus Džeiko, kai jie įsikuria savo naujuose namuose. Tačiau netrukus dingsta dar vienas berniukas. Nusikaltimo aplinkybės gąsdinančiai panašios į Šnabždėtojo grobimus…. Negana to, dingusio berniuko tėvai taip pat prisimena, kad vaiko kambaryje yra girdėję keistus šnabždesius.

O tuomet ir Džeikas ima elgtis keistai, jis sako, jog girdi prie savo lango tylų šnabždesį ir prašo nakčiai užrakinti duris, kad jo nesigirdėtų.

1 1 1 1 1

Taigi: vienas vos atėjęs į vakarėlį ima nesustodamas pasakoti apie savo ligas. Kitas, prisėdęs prie jūsų lėktuve, bamba, kad skrydžiai nuolat vėluoja. Trečiam nepatinka riestainių skylės, ketvirtam orų permainos… Tobias Beck knygoje „Išlįsk iš savo dėžės!“ sako: galite pasiduoti šių parazitų įtakai ir prisijungti prie dejonių choro… arba pakeisti savo mąstyseną, pažvelgti tiesai į akis ir perimti savo gyvenimo kontrolę.

Besiskundžiantys žmonės nieko neprašomi vaidina aukos vaidmenį – nepataisomiems bambekliams nesunku rasti priežastį dėl ko niurzgėti. Būtų nieko baisaus, jeigu jie tai darytų užsidarę savo namuose. Kur kas labiau jaudina tai, kad nepasitenkinimas gyvenimu ir subjurusi nuotaika yra tarsi užkrečiama liga. „Išlįsk iš savo dėžės!“ siūlo efektyviausią priešnuodį tokiam pesimizmui.

Lektorius ir motyvatorius Tobias Beckas gerai žino, ko reikia, kad būtume laimingi gyvendami savo gyvenimą, o svarbiausia - nepasiduotume kitų įtakai. Jis pats nuo pat vaikystės plaukė prieš srovę ir nepakluso sistemos primestiems reikalavimams – dėl to jam netgi buvo diagnozuoti mokymosi sutrikimai. Tačiau užsispyręs vaikinas pasiekė savo ir tapo didelės kompanijos viceprezidentu. Karjeros pakilimai ir nuosmukiai jį užgrūdino, o didesnė nei 15 metų asmeninio tobulėjimo patirtis ir elgesio psichologijos žinios nugulė į debiutinę knygą „Išlįsk iš savo dėžės!“

Gyventi laisvai – tai priimti pasaulį tokį, koks jis yra, ir nustoti skųstis ir zirzti dėl to, ko negali pakeisti. Tobias Beck perspėja, kad viskas veikia kaip veidrodis – kuo daugiau besiskundžiančių girdime, tuo labiau ir patys norime pasipasakoti savo bėdas. Todėl jis siūlo mąstyti ne apie sunkumus, o apie galimybes. O svarbiausia - apsupti save veikliais ir pasitikinčiais savimi žmonėmis.

Tobias Beck misija – kuo daugiau žmonių padaryti laimingais ir sėkmingais.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.