1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Vytauto Landsbergio parengtoje knygoje „Mamutė. Ona Jablonskytė-Landsbergienė“ pasakojama ne tik apie garsią gydytoją ir visuomenininkę, bet ir apie XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istoriją. Tie laikai mūsų šaliai atnešė daugybę iššūkių, išblaškytų šeimų ir suluošintų žmonių likimų.

Ne tik Vytautas Landsbergis savo mamą vadino mamute. Ona Jablonskytė-Landsbergienė Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo ir slėpė žydus, o ne vienas išgelbėtas vaikas moterį vadindavo mamute. Ona buvo Pasaulio tautų teisuolė – tai garbės vardas, kurį Izraelio valstybė suteikia užsienio šalių piliečiams, kurie karo metu gelbėjo holokausto aukas. Lietuvos respublika moterį jau po mirties apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Leidinio sudarytojas teigia, kad jo mama galėjo būti puikus pavyzdys visiems žmonėms, o knyga suteikia galimybę pažinti šią ypatingą asmenybę.

Ona Jablonskytė-Landsbergienė gimė 1894-tais metais. Onos tėvas buvo kalbininkas Jonas Jablonskis ir ji visą gyvenimą puoselėjo meilę lietuvių kalbai. Širdies liga gerokai sutrumpino moters gyvenimą – ji mirė 1957-tais metais. Ona 1920-tais metais baigė Peterburgo moterų medicinos institutą, ji dirbo gydytoja oftalmologe. Medikė tyrinėjo akių ligas, darė sudėtingas operacijas. Karo metais patyrė daugybę išgyvenimų dėl savo vaikų likimo – vyriausias sūnus suimtas gestapo buvo išvežtas į Vokietiją, ten dingo ir vyras. Kankino nežinia ir dėl dukros likimo.

„Mamutė. Ona Jablonskytė-Landsbergienė“ sudaryta iš daugybės žmonių atsiminimų: sutuoktinio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, vaikų, kolegų medikų. Į leidinį įtraukti autentiški laiškai, išsaugoti užrašai, dokumentai, istorinės fotografijos. Knyga yra liudijimas apie itin sudėtingą, pilną kūrybiškumo, sunkų, bet tuo pačiu ir gražų asmeninį bei profesinį moters gyvenimą, kuriame užfiksuota ir Lietuvos istorija.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Knygų ir straipsnių apie tai, kaip susilaukti sėkmės yra labai daug. Tačiau, autorius Eric Barcer teigia, kad didžioji dalis mūsų skaitytų patarimų apie gyvenimo pasiekimus buvo logiški, nuoširdūs, bet paprasčiausiai klaidingi. Eric Barker knygoje „Aploti ne tą medį: stulbinantis tyrimas, atskleidžiantis, kodėl (beveik) viskas, ką žinote apie sėkmę – netiesa“ įrodo, kad kiekvienas gali patirti sėkmę! Jo patarimai ir metodai yra visiškai kitokie nei girdėjote iki šiol!
Skaitydami šią knygą sužinosite:
Kodėl klasės pirmūnai beveik niekada netampa milijonieriais, o ilgos darbo valandos bei kruopštumas negarantuoja karjeros.
Kaip paversti savo didžiausią silpnybę didžiausia stiprybe.
Kodėl pačius geriausius bendradarbiavimo patarimus girdime iš serijinių žudikų, gaujos narių bei plėšikų.
Kodėl nepavyksta labiau pasitikėti savimi bei ar būtinai tai reiškia pralaimėjimą.
Kaip surasti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą remiantis Čingischano naudota strategija, Alberto Einšteino klaidomis.
„Aploti ne tą medį“ skaitytojai pažvelgs į tai, kas nepaprastai sėkmingus žmones išskiria iš kitų ir išsiaiškins, kad kartais visai gerai yra neatsidurti tarp tų laimingųjų. Knyga remiasi realia statistika ir linksmiausiais pasakojimais. Ji padės suprasti, kas siekiant sėkmės veikia, o kas ne. Tad pagaliau galėsite nustoti spėlioti ir pradėti gyventi normalų gyvenimą.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Adomo Grigaliūno fortepijoninių pjesių natų leidinys.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Algimanto Raudonikio daina su fortepijonu „Mamai“. Dainiaus Vaičekonio aranžuotė.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Trys kompozitoriaus Adomo Grigaliūno poemos fortepijonui „Les Fleurs du Mal“ yra sukurtos 1953 m. Ibagėje (Kolumbija) pagal žymiausią to paties pavadinimo Charles’o Baudelaire‘o kūrybos rinktinę. Rankraštyje kiekvienos dalies ir viso ciklo pavadinimai  bei kūriniuose cituojami eilėraščiai įrašyti ispanų kalba. Rengiant triptiką pirmajai publikacijai, paliktas originalus Baudelair’o tekstas prancūzų kalba ir papildomai įtrauktas Sigito Gedos vertimas į lietuvių kalbą. Kompozitoriaus pasirinkti eilėraščiai atspindi to meto kūrybinius siekius: asmeninių išgyvenimų ir apmąstymų išraiška, savojo stiliaus ir kompozicinės kalbos paieškos, naujų komponavimo technikų įvaldymas. Dėl to šios poemos fortepijonui pasižymi išplėstu tonalumu, saikingu serinės technikos naudojimu, konstruktyvumu, skambesio registrų išplėtimu ir ryškiais dinaminiais kontrastais. /Darius Kučinskas/

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Pianistas Dainius Vaičekonis aktyviai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas, dažnai su žmona pianiste Asta. D. Vaičekonis aktyviai reiškiasi ir Sietlo lietuvių bendruomenės veikloje – 2009 metais subūrė chorą „Vakarai“, dirigavo Pasaulio lietuvių Dainų šventėse Toronte ir Čikagoje, taip pat dalyvavo 2014 ir 2018 metų Dainų šventėse Lietuvoje. Pastaruoju metu vis dažniau į koncertines programas pianistas ir choro dirigentas įtraukia ir savo kūrinių – yra sukūręs keletą dainų ir pjesių fortepijonui. Leidinyje publikuojamas kūrinys skirtas žymaus lietuvių džiazo pianisto ir kompozitoriaus Ginto Abariaus atminimui. Šis kūrinys  buvo sukurtas 2010 m. ir atliktas autoriaus koncerte, skirtame Ginto Abariaus pagerbimui tų pačių metų vasarą Sietle.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.