1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)
Gaelis Faye, rašytojas, kompozitorius ir repo atlikėjas, gimė 1982 m. Bužumbūroje (Burundis) prancūzo ir ruandietės šeimoje. 1995-aisiais, vykstant pilietiniam karui, išvyko į Prancūziją, paauglystę praleido Ivline (Šiaurės Prancūzija), baigė ekonomikos mokslus, bet pasirinko muziko karjerą. Nuo 2015-ųjų koncertuoja vienas. Burundžio įvykiams atminti iš pradžių jis sukuria dainą „Petit pays“ („Maža šalis“), netrukus po to išleidžiamas ir romanas tuo pačiu pavadinimu.
1993-ieji. Dešimtmetis Gabrielius, arba Gabi, gyvena Burundyje, nedidelėje valstybėje Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Jis stebi jaunesnę sesutę Aną, piešiančią degančius miestus, ginkluotus kareivius, kruvinas mečetes, sudraskytas užuolaidas... Bet niekas nemato čia ko nors keista: spalvotais pieštukais ji perkelia į lapą savo realybę.
Gabi ir Anos tėvas prancūzas, mama pabėgėlė iš Ruandos. Gabi vaikystė bėgo gamtos prieglobstyje, lakstant su to paties amžiaus kaimynais, vagiant vaisius iš gretimų sodų, paslapčia sutraukiant pirmąją cigaretę ir klausantis istorijų, kuriomis skirtingos kultūros praturtina viena kitą. Tačiau ramų gyvenimą supurto pilietinis karas.
Gabi nerimastingai stebi ne tik kovotojų smurto proveržius, bet ir neišvengiamas tėvų skyrybas. Netrukus jis suvoks, kad yra maišytos rasės. Gabi nenorėtų palaikyti nė vienos kariaujančios pusės, kiemas jam dar yra taikos užuovėja, kuri greit taps mirties vieta. Tada vienintele priebėga liks knygos, padedančios išsaugoti viltį.
Autorius gilinasi į vaiko, patekusio į istorijos verpetus, išgyvenimus ir jam kylančius klausimus.
Arabų kilmės prancūzų rašytojas Aminas Malufas (Amin Maalouf) gimė 1949 m. Libane. Baigęs sociologijos ir ekonomikos studijas, dirbo Beiruto dienraštyje an-Nahar. Prasidėjus karui, emigravo į Prancūziją, tapo rašytoju, Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikų tyrinėtoju. Jo knygos, paženklintos didžio rašytojo talentu, padeda geriau pažinti Rytų kraštų istoriją, religiją, papročius. Į lietuvių kalbą išversta A. Malufo esė „Kryžiaus žygiai arabų akimis“, romanai „Tanijo uola“, „Baltazaro klajonės“, „Pasiklydę“.
„Samarkandas“ sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji – tai romanizuota Omaro Chajamo biografija. Šis XI a. persų filosofas, mokslininkas, poetas, šlovinęs vyną, meilę, gyvenimą, tame mieste praleido daug laiko, pradėjo rašyti garsiuosius rubajatus. Pasakodamas apie poetą, jo kūrybos ištakas ir įkvėpimo šaltinius, apie mitinį rankraštį, dingusį per mongolų antpuolius, autorius šilko keliu veda mus per Azijos miestus, rodo neramumų ir perversmų krečiamą šalį.
Antroje dalyje pasakojama apie O. Chajamo rankraščio paieškas po aštuonių amžių. Irane verda nepriklausomybės kovos, šalį drasko amžina priešprieša tarp šviesuolių ir fanatikų. Skaitytojai mato Persijos politinę raidą, mąstysenos ir pažiūrų evoliuciją, du tų pačių Rytų veidus. Šis romanas – tikra Persijos enciklopedija, beveik visi jo veikėjai – istorinės asmenybės.
„Samarkandas“ 1988 m. pelnė Maisons de la presse premiją.
Jie nuogi, nes nėra kur pasislėpti nuo priešo akies. Jie mirę, nes ant kulnų nuolat lipa mirtis. Ir miršta jie – drauge su savo idealais, viltimis ir baimėmis.
Sala Ramiajame vandenyne. Amerikiečių pėstininkų divizija turi išstumti japonų pajėgas. Tvyrant artėjančių mūšių įtampai džiunglių sekinami kareiviai stengiasi neprarasti žmogiškumo. Tačiau karas – tik nuožmi mašina. Kariams lemta kovoti ne vien su priešu. Jiems tai ir asmeninė, ir ideologinė kova. Brolybės jausmą keičia vienišumas. Heroizmo čia nėra. Vienintelis noras – grįžti namo gyviems – skaudžiai panašus į gyvulišką išlikimo instinktą.
Iš patirties Antrajame pasauliniame kare gimusi knyga „Nuogieji ir mirusieji“ laikoma geriausiu amerikiečių romanu apie karą. Ji įtraukta į 1998 m. „Modern Library“ paskelbtą svarbiausių XX a. romanų anglų kalba šimtuką.
Grįžęs iš karo Normanas Maileris ėmėsi rašyti ir, būdamas vos 25-erių, tapo populiariu rašytoju. Stengdamasis nugalėti aukščio baimę, gyveno viršutiniame dangoraižio aukšte. Jis buvo vienas pirmųjų intelektualų, nuolat pasirodydavusių televizijoje, siekė tapti Niujorko meru.
1
1
1
1
1
Piliakalniai yra svarbiausias ikikrikščioniškosios baltų kultūros palikimas, mūsų krašto senųjų laikų istorijos liudytojai. Šiandien jie tapę archeologiniais paminklais, saugomais valstybės. Lietuva yra vienas iš gausiausiai piliakalniais nusėtų kraštų Europoje.
Ši knyga susideda iš trijų dalių: pirmojoje pateikta dr. Gintauto Zabielos devyniolikos Šakių rajono piliakalnių apžvalga, paremta archeologiniais tyrimais; antrojoje – fotografijose užfiksuoti ir dailininkų drobėse įprasminti piliakalnių vaizdai; trečiojoje – piliakalnių istorijų ir legendų fragmentai, surinkti iš pasakojimų ir rašytinių šaltinių.
1
1
1
1
1
„Pypkės ir rūkikliai“ – šeštasis Trakų istorijos muziejaus serijinis leidinys. Jo tikslas – ne tik supažindinti su tabako plitimo Senajame Pasaulyje istorija, bet ir atskleisti muziejaus rinkiniuose sukauptos vertingos pypkių bei rūkiklių kolekcijos istorinę, kultūrinę, meninę ir išliekamąją vertę. Pristatomi rūkymo reikmenys, kadaise turėję net kultinę paskirtį ir sakralinę vertę. Šiame leidinyje norima supažindinti su daugiau nei 350 atrinktų eksponatų, saugomų Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose.
