1 1 1 1 1

Fotografijų albumas padalytas į septynetą laikotarpių ir apima 1976-2016 metus. Tai Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Vytauto Daraškevičiaus, fotografuojančio daugiau nei 50 metų, fotografijų albumas “Skamba skamba kankliai” Vartant šį albumą įdomu stebėti, kaip keitėsi Vilnius ir švenčių dalyviai per keturis dešimtmečius. Įžangos žodžiu dalinasi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Vartant albumą atmintyje išliks ne tik folkloro entuziastai ir švenčių rengėjai bei dalyviai, bet ir Respublikos politikai. “Skamba skamba kankliai” tapo laukiama ir branginama švente, svarbiu Vilniaus ir visos Lietuvos kultūros reiškiniu.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

Kauno gatvės meno gidas – tai pirmasis leidinys, kuriame pateikiami svarbiausi Kauno gatvės meno kūriniai, jų autoriai bei kūrinių žemėlapis. Pristatoma 20 menininkų ir 40 kūrinių aprašymų. Kiekvienas autorius bei meno kūrinys turi trumpą aprašymą, kuriame pateikiama kūrinio idėja ir kitos įdomios detalės. Viešose erdvėse sukurti gatvės meno kūriniai puošia miestą, suteikia jam originalumo ir turi išliekamąją vertę.

Leidinio tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1

Tai prancūzo Loic Salfati fotografijų knyga apie restauratorių , gyvenančių restauruojamų kūrinių šešėlyje, kasdienį gyvenimą. Apie žmones, kurie gyvena įvairių epochų bei stilių meno kūrinių apsuptyje. Knygoje įamžintos Prano Gudyno restauravimo centro kasdieninio darbo akimirkos. Tik šių žmonių dėka atgimsta praeities šviesa.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1

Leidinyje pristatoma Kauno miesto rotušės istorija nuo pirmosios, dar medinės, iki šių dienų – Kauno miesto muziejaus veiklos Kauno rotušėje.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

Lietuvoje dvaras suvokiamas dviem aspektais: dvaras – kaip statinys ir dvaras kaip kultūros židinys.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje dvarai daugiausia buvo rekonstruojami, nors statoma ir naujų.

Zarasų kraštas – vienas iš gražiausių Lietuvoje, todėl nuo seno jį pamėgo turtingi žmonės. Jie rinkosi pačias vaizdingiausias vietas ir statydinosi čia dvarus. Iki karo Zarasų krašte buvo daugiau kaip 62 dvarai. Apie 1960 m. Zarasų rajone buvo likę 39 dvarai. Kiti objektai veikiami laiko, gamtos sąlygų, sunyko. Sovietiniu laikotarpiu pakito požiūris į dvarus. Ypač negatyvų vaidmenį atliko nuomonės formavimas, kad dvaro kultūra yra svetima sovietinės Lietuvos žmogui. Tačiau istorija liudija kitus faktus – iš dvarų sklisdavo pažangios meno, švietimo ir mokslo idėjos. Dvaruose buvo kaupiamos bibliotekos, meno kūriniai.

Padidėjęs dėmesys dvarų kultūrai žadina viltį, kad laikui bėgant geriausiai išlikę dvarai bus atstatyti ir į juos sugrįš meno, muzikos, grožio ir išminties dvasia.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1

1937-ųjų rugpjūtis. Kitė Travers, trokšdama tapti pianiste, iš Anglijos atvyksta į Paryžių. Atrodo, kad jaunai, gražiai ir talentingai merginai šypsosi sėkmė – ji ne tik skambina pianinu, bet dar ir sutinka savo gyvenimo meilę. Tačiau viską sugriauna karas, panardinantis romantišką, žiburiuojantį miestą į tamsą. Neišvengiamai griūva ir Kitės laimė.

Po ketvirčio amžiaus Kitės dukra, talentinga jauna smuikininkė Fei Noks, atvyksta su orkestru gastrolių į Paryžių. Miesto ji beveik nepažįsta, bet kodėl jis jai atrodo toks artimas? Kodėl šis miestas kelia jai prisiminimų, kurių lyg ir neturėtų būti? Kiekviena gatvė veda ją į praeitį, kurios ji nepažįsta, bet kuri ją traukia.

Mamos namuose radusi seną kuprinę su Paryžiaus adresu, Fei pamažu pasineria į tamsias paslaptis, į taip ilgai nuo jos slėptą tėvų praeitį ir su baime ir viltimi ima suprasti, kas ji ir kur jos tikroji vieta. Toji savaitė pakeis visą Fei gyvenimą.

„Savaitė Paryžiuje“ – jaudinantis romanas apie motiną ir dukrą, apie karą ir tamsias šeimos paslaptis, ir meilę, kuri rusena dešimtmečius, laukdama, kol ją kas nors suras.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.