1 1 1 1 1

Trečioji itin skaitomo amerikiečių autoriaus Noah Gordono trilogijos knyga „Savi keliai“ (pirmoji –„Gydytojas. Avicenos mokinys“, antroji –„Šamanas“) pasakoja jau šių laikų istoriją. Šįkart šeimos istorijos centre moteris – talentinga prestižinės Bostono ligoninės gydytoja Roberta Dž. Koul.

Vieną rytą Roberta Dž. (Erdžė) Koul, pažvelgusi į veidrodį, supranta, kad jos gyvenimas nėra toks, kokio troško, ir dėl naujų pokyčių reikės nemažų pastangų...

Atsisakiusi karjeros perspektyvų ir sugriuvusios santuokos prisiminimus palikusi Bostone, ji persikelia į mažą miestelį ir įkuria savo kliniką. Ryžtinga ir atkakli moteris stengiasi, kad apylinkės žmonėms laiku būtų suteikiamas kokybiškas gydymas ir skubioji pagalba. Atgaiva po sunkaus darbo jai tampa turtinga kalvoto krašto gamta, nauji draugai ir kaimynai. Graži pažintis su Deividu Markusu ir jo dukra Sara pažadina ilgai puoselėtą viltį sukurti šeimą, tačiau netrukus Erdžei tenka spręsti sunkią dilemą – pagelbėdama į keblią padėtį patekusiai Sarai, ji prarastų mylimąjį, o atsisakiusi mergaitei padėti, išduotų save ir savo pašaukimą. Ar įmanomas tinkamas pasirinkimas?

1 1 1 1 1

Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.

Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi praėjusią vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.

Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“ autorė. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ Olga Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus.

1 1 1 1 1

Pirmoji išpažintinė knyga apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį Vilniuje, papasakota iš moters perspektyvos. Kioskeliai, reivai, pirmieji Vilniaus naktiniai klubai, tūsai, vėliau – doktorantūros studijos ir tarptautinės konferencijos. Filologė, netikinti literatūra ir labiau už viso pasaulio meną vertinant betarpiškas patirtis. Pastangos pritapti, meilės siekimas, malonumo troškimas, laimės akimirkos, purvas. Ir žinojimas, kad neprapulsi. Tai tapatybė, netelpanti į tradicinius įvaizdžius. Jokio sentimentalumo. Jokio kaltės jausmo. Jokios patetikos.

Vilniaus gatvės ir pastatai tampa kertiniais atminties žemėlapių taškais. Istorijos tikros, bet ne visos jos nutiko autorei. Vienos papasakotos beveik taip, kaip buvo, kitos – retušuotos. Tai visos kartos patirtis. Nugludintu vilniečių žargonu atviru tonu kalbama apie depresiją, santykius, seksą ir akademinį pasaulį. Šiandieninis romanas – tai ir žanras, ir fakto konstatavimas: šiandien reikia stereotipus griaunančių pasakojimų. Šiandien jau esame pasiruošę tokiai literatūrai. Reikia rašyti apie viską. Reikia rašyti taip, kaip gyveni. Tokia yra šiandieninė lietuvių literatūra.

Virginija Kulvinskaitė (Cibarauskė) – poetė, rašytoja, kritikė, gimė 1983 m. Vilniuje. Viena ryškiausių nūdienos lietuvių literatūroje. Daugeliui žinoma dėl savo išskirtinio stiliaus, braižo ir tembro. „Kai aš buvau malalietka“ – antroji rašytojos knyga ir pirmasis jos prozos kūrinys. Poezijos knygą „Antrininkė“ V. Kulvinskaitė išleido nemokamu elektroniniu formatu ir ribotu 30 egz. tiražu. Knyga įtraukta į Lietuvos kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. Autorė yra apsigynusi literatūros daktaro disertaciją.

1 1 1 1 1

Amerikiečių rašytojo Jameso Salterio romanas „Žaidimas ir pramoga“, pirmą kartą išleistas 1967 m., vaizduoja amerikiečio ir jaunos prancūzės meilės istoriją Prancūzijoje. Jie važiuoja senoviniu automobiliu po Prancūzijos miestus, apsistoja viešbučiuose, vakarieniauja, mylisi. Pasakoja kitas amerikietis, pirmojo draugas, ir čia įsitraukia vaizduotė, tikrovė susilieja su geismo fantazija, o subtilus stilius ir visa atmosfera tarsi byloja, kad savo dvasia tai yra tarsi prancūziškas kūrinys.

Romantika, kelionė, erotika, melancholijos prieskoniai, subtilios detalės. Ir nuostabus stilius. Salteris laikomas vienu meniškiausių Amerikos rašytojų, geriausiu pokario JAV stilistu. Taigi lietuviškas kontekstas gaus su šia knyga kai ką gražaus, jaukaus ir vertingo.

James Salter (James Arnold Horowitz, 1925–2015) – autorius, laikomas preciziškiausiu JAV pokario stilistu ir vienu meniškiausių šiuolaikinių rašytojų. Buvęs JAV oro pajėgų pilotas iš kariuomenės pasitraukė 1957 m., romanui „Medžiotojai“ sulaukus sėkmės. „Žaidimas ir pramoga“ – trečia rašytojo knyga. J. Salteris, būdamas labai reiklus sau, yra pasakęs, kad tik šis romanas priartėjo prie jo siekiamo rašymo standarto. Šio kūrinio grožis, atskleistas per detales, ir švelni erotika melancholiškos meilės istorijos fone tapo autoriaus vizitine kortele. J. Salterio kūryba ypač palankiai įvertinta paskutiniais jo gyvenimo dešimtmečiais. O po 2010-ųjų rašytojas gavo net 4 apdovanojimus: „Rea“ prizą už trumpąją prozą (2010), PEN / Malamudo apdovanojimą (2012), Windhamo ir Campbell prizą (2013), Fitzgeraldo vardo apdovanojimą už literatūros pasiekimus (2014). Vakaruose atgimsta susidomėjimas šiuo rašytoju – dažnai teigiama, kad anksčiau jis, stiliumi pranokęs savo laiko autorius, nebuvo deramai įvertintas.

1 1 1 1 1

Stichija – tai veikla, leidžianti pasireikšti įgimtiems gebėjimams ir aistringiems pomėgiams. Atradęs savo stichiją, žmogus patiria gilų tapatybės jausmą, mato gyvenimo prasmę ir jaučiasi laimingas. Šįkart Kenas Robinsonas su subtiliu humoru mėgina aiškintis, kokiomis sąlygomis mūsų gebėjimai klesti, o kokiomis nyksta. Jis tvirtina, kad amžius ir profesija nėra kliūtis ieškoti savo stichijos, ir tą įrodo įvairių žmonių – Paulo McCartney'io, Matto Groeningo, Richardo Bransono, Ariannos Huffington, Barto Connerio ir kitų – istorijomis.

„Noriu parodyti jums, kokios yra didžiulės žmogaus galimybės ir koks jis gali būti nepaprastai kūrybingas. Tai suvokę lengviau atrasite savo talentus ir aistras. Šioje knygoje keliami klausimai yra nepaprastai svarbūs mums, mūsų vaikams, mokiniams ir bendradarbiams. Žodžiu „stichija“ apibrėžiu tai, kas mums patinka ir tuo pat metu sekasi. Manau, labai svarbu, kad visi atrastume savo stichiją ir gyventume visavertį gyvenimą.“ Kenas Robinsonas.

1 1 1 1 1

Užklupus sunkiai ligai ir sutrikus gyvenimo ritmui, imame gailėtis netausoję savo sveikatos ir susimąstome, ar ne per vėlu ko nors imtis. Gera žinia ta, kad sveikatą galima atkurti. Kad ir kokią diagnozę išgirdote, nevalia susitaikyti ir viską palikti spręsti gydytojams. Jūsų pareiga – padėti kūnui atsigauti. Kaip tą padaryti, atskleidžia vėžį įveikęs ir po daugybės chemoterapijos kursų atsitiesęs funkcinės medicinos specialistas dr. Robertas Zembroskis. Autorius pateikia per daugelį metų ištobulintą planą, kuris išgelbėjo jam gyvybę ir padėjo sustiprėti. Knygoje „Sveikatos dėsniai“ akcentuojami moksliškai pagrįsti sveikos gyvensenos patarimai padės atsigauti po vėžio, širdies ligų, cukrinio diabeto ar kitų lėtinių sutrikimų.

Knyga „Sveikatos dėsniai“ padės išeiti iš krizės nugalėtojais ir būsite sveikesni, lieknesni, energingesni nei prieš ligą. Daug žmonių, kuriems nustatoma liga, neranda būdų, kaip suprasti ją, atsigauti ir neleisti jai atsinaujinti. Jūs juos turite – tai ši knyga.

Norint atgauti sveikatą, reikia drausmės ir pasiryžimo; kartais tai sunkus darbas. Taip yra todėl, kad sveikatos atgavimas yra procesas, o ne įvykis. Vis dėlto palaikomieji protokolai, kurie yra pateikiami knygoje „Sveikatos dėsniai“, nėra sunkiai įgyvendinami, ir atkurti sveikatą ne taip jau ir sudėtinga, kaip manoma. Jei laikysitės knygoje nurodytų žingsnių, jums bus lengviau atkurti vidinę organizmo terpę.

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.