1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Amerikiečių autorius Tim Tinger knygoje „Laiko kaina“ pristato aštuonis mokslininkus, kuriems pavyko sukurti nemirtingumo serumą. Viena dozė ir štai – jūs nemirtingas ir amžinai jaunas. Tiesa, mirti galima smurtine mirtimi ar patekus į žiaurią avariją, todėl būtina akylai saugotis. Tačiau pirminis džiaugsmas neįtikėtinu išradimu nuslopsta, supratus, kad iš likimo pavogtas laikas turi savo kainą. Ar verta ją mokėti?

Kaip toks preparatas pakeistų žmonijos istoriją? Nežinia, nes mokslininkai neketina juo dalintis su visuomene. Priešingai, jie nusiteikę savo paslaptį išlaikyti po devyniais užraktais. Tik štai, kaip pasiaiškinti, kad laikas bėga, o tu toks pat gražus ir jaunas? Nemirtingieji imasi įvairių intrigų, kurios kainuoja kitų žmonių gyvybes. Bėga dešimtmečiai ir atrodo, kad nemirtingumas nėra jau tokia gera dovana, kaip manyta iš pradžių. Kas iš tos jaunystės, jei tokiais pasiekimais džiaugiesi tik vienas? Ir dar tarp mokslininkų įsisuka mirtis. Kas išdavė jų paslaptis?

„Laiko kaina“ yra greitas, įtraukiantis trileris su įdomiais personažų susitikimais, žmonių dingimais, paslaptingomis žmogžudystėmis, slaptaisiais agentais ir aistringomis scenomis. Tačiau tuo pačiu autorius kelia ir daugybę filosofinių klausimų apie amžiną jaunystę, mirtį ir bėgantį laiką. Dėl ko paaukotum savo nemirtingumą? Ar taptum geresniu žmogumi jei žinotum, kad mirtis tave aplenks?

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Amerikiečių autorės Tayari Jones romanas „Nuojautos“ pasakoja apie vienos šeimos santuokai tekusį išbandymą. Knyga nagrinėja klausimus, ar santuokai užtenka vien meilės, ar ji gali išlikti nesidalijant bendru gyvenimu. Taip pat užgriebiamos ir rasinės bei feministinės temos.

Sesilija ir Rojus yra tipinė laiminga amerikiečių pora. Neseniai vedę sutuoktiniai supranta, kad santuokoje būna pakilimų ir nuopolių, neidealizuoja gyvenimo ir tuo atrodo tobuli. Jie puoselėja savo jausmus, dirba mėgiamus darbus, turi šaunų namą. Atrodo, kad kasdienybėje nieko netrūksta. Tačiau ramų poros gyvenimą pertraukia netikėtas įvykis. Rojus apkaltinamas išprievartavimu. Bausmė – dvylika metų kalėjimo. Sesilija žino, kad dėl nusikaltimo Rojus nekaltas ir pažada ištikimai visus tuos metus laukti.

Pasipila laiškai, kuriuos Sesilija su Rojumi rašo vienas kitam. Tačiau laikui bėgant žmonos laiškai retėja, o tonas juose šaltėja. Moteriai darosi per sunku gyventi vienai, norisi šilumos, artumo. Santuoka yra ne vien meilė, tai ir gyvenimas, o Sesilija su Rojumi gyvenimu nebesidalina. Vieniša moteris vis dažniau paguodą randa bendraudama su vaikystės draugu. Sesilija, kuri laukia kalėjime bausmę atliekančio vyro, turi nuspręsti, kaip gyventi savo pačios gyvenimą. Rojus taip pat jaučia, kad jo santuoka slysta iš rankų. Septyneriais metais sutrumpinus bausmę jis grįžta gelbėti santykių, tik nežinia ar dar yra, ką gelbėti.

„Nuojautos“ yra romanas apie žlugdančias teisingumo sistemos klaidas. Apie vis dar egzistuojančią rasinę diskriminaciją. Apie išbandymus tenkančius santuokai. Apie stiprią moterį, ryšius, meilę, pagarbą, draugystę ir ištikimybę. Tayari Jones sukūrė neįtikėtinai įtaigius charakterius ir iškėlė kiekvieną santuoką paliečiančias problemas.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Amerikiečių poetė ir prozininkė Sylvia Plath romane „Stiklo gaubtas“ pasakoja beveik autobiografinę istoriją. Autorė knygoje paliečia egzistencijos beprasmybės, depresijos bei nenoro gyventi temas.

Estera Grynvud įkūnija pačią Sylvia Plath. Talentinga studentė gyvena nuostabiausias jauno žmogaus dienas. Atrodo, gyvenime nėra kuo skųstis. Esterą supa geri draugai, puikiai sekasi mokslai koledže. Be to, išsipildo svajonė išmėginti savo jėgas žurnale. Mergina laimi konkursą ir galimybę kartu su kitomis laimėtojomis mėnesį dirbti populiaraus žurnalo redakcijoje, Niujorke. Tai puiki galimybė įgyti patirties, užmegzti naudingas pažintis ir nutiesti ateities kelią. Be viso to konkurso laimėtojų laukia ir pavydą keliančios pramogos, kvietimai į renginius, rėmėjų dovanos. Skamba lyg svajonės išsipildymas, tačiau Estera jaučia vidinį nerimą dėl savo vietos pasaulyje.

Ar glamūrinė žurnalo redakcija tikrai yra tai, ko ji norėjo? Ar tokia ateitis laukia baigus mokslus? Kiekviena būsimo gyvenimo vizija kertasi su aplinkos spaudimu, kaip turėtų gyventi sėkmingas žmogus. Pasirinkimų daug, galimybių gausu, tačiau viskas kelia abejonę bei slegia.

Estera blaškosi, neranda pasitenkinimo ir pamažu grimzta į depresiją, bando nusižudyti ir nuolat jaučiasi tarsi įkalinta po stiklo gaubtu. Atsidūrusi psichiatrijos klinikoje mergina susiduria su žiauriais psichinių sutrikimų gydymo metodais, kurie šiais laikais nebenaudojami. Be to, neišvengiamas ir kritiškas visuomenės požiūris į sergančius protinėmis ligomis.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Primatų tyrinėtojas, zoologas Frans de Waal jau keturiasdešimt metų stebi ir analizuoja gyvūnų elgesį. Knygoje „Paskutinis mamos apkabinimas“ jis atsako į daugeliui kylantį klausimą ar gyvūnai jaučia emocijas.

Autorius knygą pradeda nuo šimpanzės vardu Mama istorijos. 59 metų šimpanzė buvo jau arti mirties – ji atsisakė valgyti, gerti, vien tik gulėjo susisukusi į kamuoliuką. Daugiau nei keturiasdešimt metų ją pažinojęs mokslininkas Jan van Hooff atvyko atsisveikinti su sena drauge. Senutė, tiesiog nušvito pamačiusi savo bičiulį. Ji šiek tiek atsigėrė ir ėmė myluoti savo draugą – seniau užsimezgęs draugų ryšys buvo akivaizdus. Knygoje aprašytą jautrų epizodą galima rasti ir „Youtube“ svetainėje. Vien jau šis įvykis įrodo, kad primatai jaučia lygiai tokius pačius jausmus bei emocijas, kaip ir mes.

Žmonės nėra vienintelė rūšis, turinti meilės, neapykantos, baimės, gėdos, kaltės, džiaugsmo, pasibjaurėjimo ir empatijos jausmą. Mes su gyvūnais esame susiję daug labiau nei manome. Pasitelkdamas nenuginčijamus pavyzdžius autorius griauna įsigalėjusį žmonių skepticizmą gyvūnų emocijų atžvilgiu. Knyga iliustruota paties zoologo piešiniais bei nuotraukomis. Nors didžioji tyrimo dalis skirta primatams, tačiau rašytojas į savo tyrimą įtraukė ir kitus gyvūnus – žuvis, paukščius, arklius, žiurkes.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Švedų žurnalistės Karin Bojs knyga „Mano šeima europiečiai“ sužavės visus besidominčius genealogija. Tai įdomi Europos ir jos tautų istorija, kuri papasakota per genetinį palikimą bei pasitelkus naujausius archeologinius radinius.

Karin Bojs savo šeimos mažumą ypač aštriai suvokė per savo mamos laidotuves. Ji nepažinojo net senelių, o tuo labiau nieko nežinojo apie dar ankstesnes kartas. Gedėdama mamos autorė nusprendė pasidaryti DNR tyrimus ir tokiu būdu daugiau sužinoti apie save, šeimos ryšius ir santykius su visuomene. Ji itin gilinosi į savo DNR sekos nustatymo procesą taip tapdama savotiško eksperimento dalimi. Stebėtina, bet autorė sugebėjo atsekti savo šeimos liniją iki priešistorinių laikų.

Tyrimo metu autorė bendravo su dešimtimis mokslininkų, dirbančių genetinių tyrimų srityje. Autorės pasakojimas apima visą Europą, knygoje kalbama apie centrinės Vokietijos neandartaliečius, Prancūzijoje gyvenusius senovės žmones. Autorė aplankė senovinius išpieštus urvus, kai suprato, kad tiesioginiai jos protėviai gyveno toje vietovėje. Taip pat rašytojos DNR analizė atskleidė, kad jos genome yra samių genetinė medžiaga.

„Mano šeima europiečiai“ nėra knyga vien tik apie autorės giminės liniją. Tai Europos tautų istorija. Šiuolaikinės technologijos ir nauji metodai leidžia atsekti savo protėvių kilmę. Autorė teigia, kad DNR gali padėti suprasti ankstesnių kartų patirtis bei paveldėtus tokius dalykus, kaip identitetas ar sveikata. Knyga vaizdžiai parodo, kaip pasitelkus mokslą galima atskleisti įdomias žinias. Pvz., sužinoti, kada rastos seniausios adatos ar pirmą kartą išvirtas alus. Taip pat rašytoja paliečia ir etines genetinių tyrimų temas.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Pasaulyje gyvena šimtai tūkstančių visuomenei, mokslui bei kultūrai nusipelniusių moterų. Tačiau bendraautorės Viktorija Aprimaitė ir Viktorija Urbonaitė nusprendė pagerbti būtent Lietuvos moteris ir į knygą „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms: 100 istorijų apie Lietuvos moteris“ įtraukė šimtą jaukių pasakojimų.

Autorės pasakojo, kad atrinkti tik šimtą šalies istorijai nusipelniusių moterų buvo tikrai sunku. Dalį sąrašo pasiūlė leidykla „Dvi Tylos“. Daugelį moterų rekomendavo autorių pašnekovės. Taip pat buvo atsižvelgta į naujausius apdovanojimus bei pasiekimus. Penkiasdešimt herojų yra istorinės asmenybės, o kitas penkiasdešimtukas gyvena čia pat, šalia mūsų. Gaila, bet ne visas veikėjas būsime girdėję, todėl Viktorija Aprimaitė bei Viktorija Urbonaitė taiso šią padėtį ir kviečia susipažinti su ankstesnių laikų ir šių dienų herojėmis.

Knygoje susipažinsime su pačiomis įdomiausiomis asmenybėmis. Sutiksime sukilimo vadę Emiliją Pliaterytę, garsią poetę Janiną Degutytę, pirmąją mūsų šalies gydytoją Barborą Burbaitę-Eidukevičienę, diplomatę Magdaleną Avietėnaitę, garsiąją rašytoją Žemaitę, knygnešę Mariją Piaseckaitę-Šlapelienę, aktorę Oną Rymaitę, kraštotyrininkę Stefaniją Glemžaitę. Taip pat nepamirštos ir šių dienų didvyrės. Trumpos istorijos skirtos olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei, garsiajai tinklaraštininkei Beatai Nicholson, prezidentei Daliai Grybauskaitei, literatūros pasaulį siūbuojančiai Kristinai Sabaliauskaitei, pedagogei Austėjai Landsbergienei ir kitoms.

Aktorės, rašytojos bei poetės, lenktynininkės, sportininkės, knygnešės, gydytojos, mokslininkės, keliautojos, laivo kapitonės ir dainininkės – sunku net išvardinti sritis, kuriose pasižymėjo knygoje minimos moterys.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.