1 1 1 1 1

„Routledge Companion to Scenography“ yra didžiausias ir išsamiausias originalių esė rinkinys, skirtas istoriniams, konceptualiems, kritiniams ir teoriniams šio vis svarbesnio teatro ir spektaklio komponento tyrimams. Knygos redaktorius Arnold Aronson pateikia vertingų tekstų antologiją, specialiai sukomponuotą įvairioms teatro ir performanso studijų disciplinoms. Knygoje pirmą kartą naudojama įteisinta terminologija, traktuojanti scenografiją kaip visų vizualių, erdvinių ir juslinių spektaklio aspektų visumą. Leidinys „The Routledge Companion to Scenography“, brėžiantis tiesę nuo Aristotelio „Poetikos“ iki Brechto ir Artaud, šiuolaikinio imersinio (įtraukiančio) teatro ir skaitmeninės žiniasklaidos, yra svarbus kiekvienai teatro bibliotekai.

Leidinį galite užsisakyti el. paštu menas@kvb.lt, arba telefonu (8 37) 324 243

1 1 1 1 1

Knygoje analizuojama, kaip ir kodėl trys novatoriškiausi Rusijos režisieriai - Vsevolodas Mejerholdas, Aleksandras Tairovas ir Sergejus Eizenšteinas - panaudojo fantastines vokiečių romantiko E. T. A. Hoffmanno pasakas naujų teatro praktikos taisyklių išradimui. Kadangi režisieriaus statuso iškilimas ir rusiškasis Hofmano kultas daugeliu atvejų sutapo, ne viena savybė, siejama su avangardiniu teatru - subjektyvi perspektyva, ketvirtosios sienos atsisakymas, žiūrovo, kaip spektaklio dalyvio, įtraukimas, šiame kontekste tampa lengvai įskaitomos. D. N. Posner nagrinėja V. Mejerholdo grotesko meninę poetiką, A. Tairovo pantomimą ir S. Eizenšteino teatrinės traukos fenomeną, pasitelkdama analizę, pagrįstą išsamiais archyviniais tyrimais, kurie ginčija teatro kaip gyvenimo veidrodžio sampratą, traktuoja režisierių kūrybą kaip gyvenimo lūžius atspindinčią prizmę. D. N. Posner skatina mus pamatyti teatrališkumo vaidmenį teatre, sukurdama alternatyvų objektyvą, per kurį galime ištirti, kaip režisieriai interpretuoja tekstą. Knygos privalumas yra D. N. Posner gebėjimas remtis įvairiais šaltiniais, įskaitant instrukcijas, dienoraščius, apžvalgas, vyriausybės dokumentus ir laiškus. Tokiu būdu ji primena skaitytojams, kad K. Stanislavskis buvo tik vienas atskaitos taškas ir, kad didžiulė Rusijos scenos įvairovė teikia begalę įvairių interpretacijų. Šis novatoriškas tyrimas, skirtas tiek teoretikams, tiek praktikams, yra naujas, provokuojantis požiūris į eksperimentinį teatrą, tarpkultūrinę įtaką ir kūrybinio proceso pobūdį.

Leidinį galite užsisakyti el. paštu menas@kvb.lt, arba telefonu (8 37) 324 243

1 1 1 1 1

Tadeusz Kantor (1915-1990) - lenkų tapytojas, asambliažų ir hepeningų kūrėjas, scenografas, meno teoretikas ir teatro režisierius. Vienas įtakingiausių XX amžiaus teatro menininkų, Lenkijoje ir užsienyje pagarsėjęs savo revoliuciniais teatro spektakliais.
1955 Krokuvoje įkūrė (su M. Jarema) eksperimentinį teatrą „Cricot 2“, pastatė S. I. Witkiewicziaus pjeses „Drumzlės“ (1956), „Mažame dvarelyje“ (1961), „Beprotis ir vienuolė“ (1963), „Vandens višta“ (1967). Spektakliuose neigė literatūrinio teatro tradicijas, ieškojo naujojo daiktiškumo (daiktą scenoje traktavo ne kaip rekvizito dalį, bet prilygino aktoriui). Teatre dažniausiai kurdavo į hepeningą panašų vyksmą, pats dalyvaudavo spektakliuose atlikdamas žiūrovų salės ir spektaklio veiksmo tarpininko funkciją.
Nuo 7 dešimtmečio kūrė vadinamuosius asambaliažus (į popierių, drobę, kitas medžiagas suvyniotus objektus ir žmones), hepeningus („Cricotage“ 1965 – pirmasis hepeningas Lenkijoje, „Anatomijos paskaita pagal Rembrandtą“, „Hommage à Maria Jarema“, abu 1968), performansus („Meilės ir mirties mašina“ 1987).
Nuo 8 dešimtmečio propagavo vadinamąjį mirties teatrą, jo spektakliuose „Mirusi klasė“ (1975), „Wielopole, Wielopole“ (1980), „Teišnyksta artistai“ (1985), „Jau niekada čia nebegrįšiu“ (1988), „Šiandien mano gimtadienis“ (1991) ryškios menininko asmeninio likimo ir pasaulio istorijos susidūrimo temos, teatro priemonėmis parodomi atminties veikimo principai; be aktorių, veikia ir lėlės.
Paskutiniais gyvenimo metais T. Kantoras grįžo prie tapybos (paveikslų ciklas „Toliau nebėra kur“ 1987–88). Dalyvavo tapybos parodose įvairiuose Lenkijos miestuose, Niujorke, Paryžiuje, Londone, Venecijos (1960) ir San Paulo (1967) bienalėse.
Parašė teorinių manifestų („Informel“ 1961, „Nulinis teatras“ 1963, „Įvykių teatras“ 1967, „Mirties teatras“ 1975), straipsnių apie dailę ir teatrą (2000–05 išleisti 3 t. raštų). Nuo 1981 Krokuvoje veikia T. Kantoro meno dokumentacijos centras „Cricoteka“.
Knyga „Theatermachine...“ yra daugialypių esė apie Tadeuszą Kantorą rinkinys. Jos bendraautoriai pateikia T. Kantoro kūrybą remdamiesi įvairiais požiūriais, gilindamiesi į juos tiek pasauliniu, tiek vietiniu aspektu T. Kantor, susidūręs su opiausiais, anaiptol ne pačiais patogiausiais XX amžiaus klausimais - žmogaus verte, orumu, gyvenimo esme ir tikslu – traktuojamas kaip politinio, etinio, estetinio ir kritinio XXI amžiaus diskurso objektas.

Leidinį galite užsisakyti el. paštu menas@kvb.lt, arba telefonu (8 37) 324 243

1 1 1 1 1

Kostiumas yra aktyvi priemonė, padedanti kurti spektaklį, ir tuo pačiu materialus objektas, įkūnijantis bendro kūrybinio darbo suformuotas idėjas. Pastaraisiais metais dėmesys šios srities tyrimams susiejo juos su „kūno“ ir „įsikūnijimo“ teorijomis, dizaino praktika, kūrybinėmis ir kitomis bendradarbiavimo formomis. Kostiumas, kaip ir mada bei apranga, dabar vertinamas kaip dinamiška socialinės reikšmės sritis, o ne tik kaip pasyvus jos būsenos ar teatro praktikos atspindys. Šioje knygoje siūlomi novatoriški scenos kostiumo tyrimo metodai ir naujos įžvalgos istoriniu, teoriniu, praktiniu bei archyvavimo aspektu. Knyga „Performance Costume“ praplečia šio objekto studijas, aptaria jo dizaino procesą ir teatrinę praktiką, prisideda prie modernaus požiūrio į jo poveikį laike ir erdvėje. Tuo pačiu sukuria galimybę teatro praktikų, dizaino, humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjų bendradarbiavimui.

Leidinį galite užsisakyti el. paštu menas@kvb.lt, arba telefonu (8 37) 324 243

1 1 1 1 1

Italų kino kūrėjas Federico Fellini (1920–1993) - viena žinomiausių pasaulio kino figūrų, daugybės pripažintų filmų, tarp jų „Kelias“ („La strada“ 1954), „Kabirijos naktys“ (1957)„Saldus gyvenimas“ („La dolce vita“ 1960), „81/2“ (1963) ir „Amarkordas“ („Amarcord“ 1973) režisierius. Jis dažnai įvardijamas kaip ekscentriškas autorius, turintis ryškią vaizduotę ir polinkį į beveik autobiografinius kūrinius bei karnavalo motyvus. Knygoje  „Making a Film“ Fellini prisimena savo vaikystę ir paauglystę Riminio mieste, vėlesnį laikotarpį Romoje, kurio metu jis reiškėsi kaip karikatūristas, žurnalistas ir scenaristas, lemiamą susitikimą su režisieriumi Roberto Rossellini ir savuosius filmus - nuo „Varjete šviesos“ (1950) iki „Kazanova“ („Casanova“ 1976). Fellini sėkmė padėjo sustiprinti tarptautinį italų kino prestižą, išryškino jo kūrybinį potencialą ir paskatino susimąstyti apie įvairių laikotarpių Italijos istoriją. Knygoje režisierius kalba apie savo kūrybos procesą, filmų idėjų gimimą, bendradarbiavimą su žmona aktore Giulietta Masina. Šis įžvalgių komentarų kupinas leidinys  spalvingai nušviečia F. Fellini gyvenimą ir atskleidžia daugelio jo patraukliausių filmų atsiradimo motyvus.

Leidinį galite užsisakyti el. paštu menas@kvb.lt, arba telefonu (8 37) 324 243

1 1 1 1 1

Karolis Rimtautas Kašponis (1933–2018) – muzikologas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras, choro dirigentas, pedagogas, ekonomistas,

Profesorius, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras Karolis Rimtautas Kašponis geriausiai žinomas kaip vadovėlio muzikos mokykloms „Solfedžio“ autorius. Iš šio vadovėlio mokėsi kelios Lietuvos muzikų kartos, išleista 12 leidimų ir tai tikrai dar ne pabaiga. 1992–2007 m. jis buvo Muzikos ir teatro akademijos profesorius, išugdęs 12 choro dirigentų, tarp jų ir prof. P. Bingelį, doc. R. Misiukevičių.

Kiti svarbesnieji darbai: „Harmonijos pagrindai“ (1965); „Choro pratybos“ (drauge su P. Tamuliūnu, 1973); „Harmonija“ (I dalis – 1984, II dalis – 1988); monografija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija (1992), istorinė apybraiža „Lietuvos muzikos akademija (1994).

K. R. Kašponis buvo Algirdo Juliaus Greimo paveldo saugotojas ir populiarintojas.  Jo iniciatyva Prienuose įamžintas A. J. Greimo atminimas: atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno mokslininkas, miesto tiltui suteiktas Greimų vardas.

Leidinį galite užsisakyti atvykę į Muzikos leidinių skaityklą (K. Donelaičio g. 8, Kaunas), el. paštu muzika@kvb.lt arba telefonu (8 37) 324 327.

>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.