1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

Marijampolės kraštotyros muziejaus iniciatyva 500 egz. tiražu išleistas katalogas apima XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios tradicinės aprangos detales. Gausiai iliustruotame leidinyje susipažinsite su sijonų, liemenių, papuošalų nešiojimo ypatumais.
Leidinyje pateiktos archyvinės fotografijos ir tautinių kostiumų pavyzdžiai atskleidžia jų kūrimo tendencijas. Žinias apie tradicinių kostiumų detales praturtins knygoje pateikiami krepšeliai, piniginės, riešinės, keletas pirštinių ir karolių.

Užsakyti leidinį

1 1 1 1 1


Pedagogė Aldona Kazlauskaitė Balsevičienė, gyvenanti ir dirbanti Juodkrantėje, aktyviai rūpinosi Neringos kultūra, o visus darbus ir įvykius fiksavo gausiai nuotraukomis iliustruojamuose metraščiuose. Juose kruopščiai atspindėtas daugelį metų vykęs Raganų kalno skulptūrų ansamblio kūrimas, atskleista liaudies meistrų kūrybinių stovyklų dvasia.  Būtent tie metraščiai autorei labai pasitarnavo rašant šią knygą.

Raganų kalnas Juodkrantėje – lankomiausia Neringos vieta. Čia susikaupė ir susiliejo lietuvių liaudies pasakos, padavimai, legendos su medžio meistrų ir kalvių kūriniais bei jų aiškinimais. Ši knyga skirta ir mažam, ir dideliam, kelionę po gražųjį Raganų kalną pavers dar turtingesne, įdomesne.

Užsakyti leidinį

1 1 1 1 1

Parodoje „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ pateikta beveik šimtas eksponatų,  šilkas ir kiti įvairūs tekstilės gaminiai. Ši paroda yra pirmoji senosios Kinijos meno paroda, surengta Lietuvoje, kuri paliudija kaip Šilko kelias paveikė Rytų ir Vakarų kultūrinius mainus. Šilko kelias daugiau nei du tūkstančius metų Kiniją tvirtai siejo su likusiu pasauliu.
Pagrindinis šios parodos tikslas – ne tik pristatyti unikalų senosios Kinijos meną, atskleisti jo įvairovę, bet ir artimiau supažindinti Lietuvos gyventojus su vienos seniausių pasaulio civilizacijų artefaktais.

Užsakyti leidinį

1 1 1 1 1

Tai jau penkta Lietuvos dailės muziejuje surengta Nikolajaus Rericho kūrybos paroda.
Nikolajus Rerichas (1874-1947) žinomas visame pasaulyje dailininkas. Daug keliavęs jis niekada neprarado ryšių su jo protėvių žeme Latvija. Iš ten atvyko beveik visi parodos kūriniai.
Ekspozicijoje taip pat buvo eksponuoti dailininko sūnaus Sviatoslavo Rericho bei latvių dailininkų, N. Rericho bendramokslių ir jo mokinių latvių kūriniai.

Užsakyti leidinį

1 1 1 1 1
 
2016 metų rudenį Lietuvos dailininkų sąjungos „Arkos“ galerijoje buvo atidaryta jau ketvirtoji Vilniaus keramikos meno bienalės paroda. Svarbiausias uždavinys – kūrinių atranka konkurso būdu, pasitelkiant šiam darbui žinomus Lietuvos keramikos meno kūrėjus, menotyrininkus ir dailininkus. Antrasis bienalės tikslas – paskelbti geriausių kūrinių autorius, įteikti jiems apdovanojimus. Šalia pripažintų dailininkų kūrybos buvo eksponuoti ir Vilniaus dailės akademijos keramikos specialybės studentų baigiamųjų kursų darbai.
Vilniaus keramikos meno bienalė išskirtinė tuo, kad čia teikiama profesoriaus Liudviko Strolio (1905-1996) premija, kuri skiriama už viso gyvenimo kūrybos pasiekimus. Šis apdovanojimas nominuotam dailininkui suteikia galimybę pristatyti asmeninę savo keramikos kūrinių kolekciją.
Šį kartą tokia teise pasinaudojo dailininkė Danutė Jazgevičiūtė. Atskiroje „Arkos“ galerijos salėje ji eksponavo personalinę keramikos parodą „Objektai“.
Pagrindine profesoriaus Liudviko Strolio premija už viso gyvenimo nuopelnus buvo pagerbtas žymus dailininkas, profesorius Juozas Adomonis. Keramikos meno virtuozui suteikta galimybė 2018 metų bienalėje surengti asmeninę savo kūrybos parodą.

Užsakyti leidinį

1 1 1 1 1


1989 metų pradžioje komunistiniai režimai valdė milijonus piliečių, kontroliavo jų profesinę veiklą, sekė kiekvieną žingsnį ir persekiojo bet kokią laisvesnės minties pastangą. Rytų ir Vakarų Europą skyrė sargybos bokštai, Berlyno siena, spygliuota viela, šunys ir minų laukai. Tokia padėtis negalėjo tęstis amžinai. Sovietų armijos išvedimas iš Afganistano 1989 m. vasarį buvo pirmasis ženklas, kad komunistinė imperija išsikvėpė. Birželį Lenkijos Seimo rinkimuose „Solidarumo" atstovai pasiekė moralinę pergalę. Rudenį Rytų Vokietijos gyventojai pagaliau prasiveržė pro Berlyno sieną. Vengrija paskelbė komunistinės eros pabaigą, atsistatydino Bulgarijos vadovas, Prahoje aksominė revoliucija nugalėjo režimą be kraujo praliejimo, o Sofijoje prasidėjo demonstracijos. Šešios Europos valstybės atsikratė pasenusių komunistinių vadovų, iškovojo nepriklausomybę ir pasuko demokratijos link. M. Gorbačiovas ir G. Bushas paskelbė Šaltojo karo pabaigą.

Daugybė 1989-aisiais priimtų sprendimų nulėmė dabartinio pasaulio vaizdą. Šioje knygoje išsamiai apžvelgiama dvylika mėnesių, visiems laikams pakeitusių istoriją. V. Sebestyenas paaiškina socialinius ir politinius įvykius ir virsmus, pateikia ne tik galingiausių valstybių vadovų, bet ir paprastų žmonių liudijimus. Autorius aprašo pasaulį, kaip vientisą organizmą, pokyčiai vienoje šalyje lyginami su tuo, kas vyksta kitoje, ieškoma dėsningumų ir socialinių bei politinių priežasčių, kodėl įvykiai klostėsi būtent ta linkme.

Užsakyti leidinį