1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Jokūbo Stiklerio prisiminimai, užrašyti sūnaus Zigmo.

Kuo gyveno, ką jautė žmonės prieš šimtą metų? Ši knyga ,,Žaidžiame ripką” – apie klajones jauno vaikino Jokūbo iš Gajūnų kaimo, Biržų rajone, pašaukto rekrūtu į caro kariuomenę 1912 m., prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Čia jam teko patirti dvi Rusijos revoliucijas ir suirutę. Galėjo sugrįžti tik į Nepriklausomą Lietuvą 1921-aisiais. Siūlome perskaityti lietuviškąjį mažosios istorijos variantą, iliustruotą Biržų krašto muziejaus „Sėla“ parinktais šimtmetį menančiais vaizdais.

Savo istoriją po keturiasdešimties klajonių metų Jokūbas papasakojo sūnui Zigmui, o šis – dar po keturiasdešimties tėvo balsu pasakoja šios knygos skaitytojui.

Iliustruota dokumentinėmis nuotraukomis, atvirukais.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Gyvename įdomiu laikmečiu. Materialiai viskas geriau – esame laisvesni, sveikesni ir turtingesni nei kada nors iki šiol gyvenę žmonės. Visgi kažkodėl viskas atrodo beviltiškai ir velniškai sukrušta – planeta šyla, vyriausybės ir ekonomikos žlunga, visi nuolat vieni kitus įžeidinėja tviteryje.

Kas darosi? Jei kas nors ir gali įvardyti mūsų dabartinį negalavimą ir padėti jį išgydyti, tai Markas Mansonas. 2016 m. išleista jo knyga „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto” puikiai atskleidė nuolatinį tyliai kuždantį nerimą, persmelkusį modernųjį gyvenimą. Autorius parodė, kad įnirtingos laimės paieškos tik daro mus nelaimingesnius. O žodžiai „subtilus menas” knygos pavadinime išties drąsus iššūkis: įvardyti savo problemą; sukonkretinti, surasti ir susitelkti į skausmą, kurį reikia ištverti. Rezultatas? Visame pasaulyje nupirkta milijonai jos egzempliorių, ji tapo tarptautiniu reiškiniu ir trylikoje šalių atsidūrė pirmoje vietoje perkamiausių knygų sąraše.

Naujoje knygoje „Viskas sukrušta” autorius nukreipia žvilgsnį į visame pasaulyje nesibaigiančias negandas. Remdamasis psichologiniais tyrimais šia tema, taip pat nesenstančia filosofų, tokių kaip Platonas, Nyčė ir Tomas Vaitsas, išmintimi, Mansonas išsamiai analizuoja religinius ir politinius klausimus, mūsų santykį su pinigais, pramogomis ir internetu, atskleisdamas, kaip perteklius gali psichologiškai ėsti mus gyvus.

Erudiciją derindamas su „iš kur, po galais, šitas mėšlas” stiliaus humoru, Mansonas mus čiumpa už pakarpos ir atvirai triuškindamas mūsų tikėjimo, laimės, laisvės – net pačios vilties – sąvokas reikalauja būti sąžiningesniems patiems sau, kad su pasauliu užmegztume tokį ryšį, apie kokį galbūt nė nebuvome pagalvoję. Vienas iš didžiųjų šiuolaikinių rašytojų pristato naują knygą, kuri suteiks peno pamąstyti visus ateinančius metus.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 
Rollo May „Drąsa kurti” tai nedidelės apimties paskaitų rinktinė, kurioje autorius nagrinėja kūrybos prasmę, kilmę bei vietą žmogaus gyvenime. R. May kūrybai skiria itin svarbų vaidmenį: „Mes išreiškiame savo būtį per kūrybą. Egzistenciją neišvengiamai lydi kūryba.” Jis teigia, kad kūryba yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. Maža to, būtent ji suteikia gyvenimui prasmę. Kviesdamas pažvelgti į savo gyvenimą kaip į kūrybą, autorius ragina išdrįsti įsitraukti į nepaliaujamą kūrybos procesą.

A. R. May teigia, jog kūrybai reikalinga drąsa, kuri apibūdinama keliais lygmenimis: fiziniu, moraliniu, socialiniu, kūrybiniu. Autorius atkreipia dėmesį į tai, jog drąsa kurti reikalauja suabejoti turimais įsitikinimais, išdrįsti žengti į nežinomą teritoriją ir suteikti gyvybę naujai užgimstančiai tikrovei. Tai, anot R. May, yra tikroji kūrybos prigimtis – įnešti į būtį kažką nauja, kas iki tol dar neegzistavo.

Knyga „Drąsa kurti” – geras intelektualinis užtaisas, parašytas pakankamai nesudėtingu stiliumi bei galintis suteikti naudingos informacijos tiek eiliniam skaitytojui, tiek menininkui, tiek psichologui ar psichoterapeutui. Šis veikalas gali įkvėpti kūrybai, padėti naujai pažvelgti į savo egzistenciją kaip į nuolatinę kūrybą, įprasminančią gyvenimą.

Rollo May – psichologas, ilgametę praktiką turintis psichoterapeutas, vienas įtakingiausių egzistencinės psichoterapijos krypties pradininkų bei XX a. psichologijos klasikų. Garsių JAV universitetų dėstytojas, eruditas, rašytojas, keliolikos knygų autorius.

Užsakyti leidinį

  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  

Knygoje – svarbiausi medievistikos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus tekstai, straipsniai ir interviu, skelbti 1987–2008 metais.

Edvardas Gudavičius – neabejotinai ryškiausia Lietuvos istoriografijos figūra transformacijos laikotarpiu. Jis mokė apie Lietuvos istoriją mąstyti europiniame kontekste ne tik gausų mokinių būrį, bet ir visuomenę. Galiausiai padovanojo Lietuvai naują istorijos datą – Liepos 6-ąją.

Rimvydas Petrauskas

Edvardas Gudavičius yra istorijos Maestro. Mūsų medievistikoje iškyla kaip uola, nuo kurios skrydžiui atsispyrė puikių istorikų karta. Jo dėka į savo valdovus ir istoriją galime žiūrėti be prasčiokiškų romantizmo akinių.

Rimvydas Valatka

Kuo labiausiai skiriasi Edvardas Gudavičius nuo visų kitų istorikų? Tuo (nors pats jis neprisipažįsta), kad visa jo sistema iš esmės yra dedukcinė. Jis pirmiau susikūrė pasaulio istorijos modelį ir dabar jame suranda Lietuvai vietą. Ir net jeigu nėra faktų, jų trūkumą užpildo dedukcine logika.

Alfredas Bumblauskas

Edvardo Gudavičiaus dėka istorija mūsų akyse tapo didinga, paslaptinga ir kartais tragiška amžinąja žmogaus tiesos paieška, o ne trumpalaikių dabarties interesų žaislu. Jo darbai ne tik išplėtė mūsų žinias apie Lietuvos istoriją, bet ir prisidėjo prie naujų istorinių pasakojimų, naujų interpretacijų gimimo ir naujų atsakymų atradimo.

Paulius Gritėnas

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

Ne kiekvienas gali tapti tironu. Kad toks asmuo įgytų absoliučią valdžią ir darytų įtaką žmonėms, reikia palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Visų pirma, iš prigimties privalu būti ambicingam. Taip pat turėtų pasireikšti tamsieji bruožai: narcisizmas, psichopatiškumas ir makiavelizmas, polinkis į paranoją bei nenumaldomas troškimas valdyti kitus. Antra, reikėtų, kad šios pavojingos savybės įsitvirtintų dar vaikystėje ir derėtų su asocialiu elgesiu. Jeigu asmeniui teko patirti fizinį ar psichologinį smurtą, užaugti sunkių išbandymų laikotarpiu – šansai padvigubėja. Galiausiai svarbu sulaukti tinkamo momento – iškilti tuomet, kai šalies politinė sistema taps nestabili.

Tokiu keliu į valdžią atėjo Josifas Stalinas, Adolfas Hitleris, Mao Dzedongas, Saddamas Husseinas, Muammaras al Kadafis ir kiti diktatoriai. Būtent taip Osama bin Ladenas ir Islamo valstybės kovotojai pademonstravo savo galią. Ir nors visi paminėti asmenys gyveno skirtingu laiku skirtingose vietose, buvo kilę iš įvairių socialinių sluoksnių, daugelis jų jautė pagarbą vienas kitam. Jie dažnai atpažindavo savo tamsiuosius bruožus, tačiau vertino juos kaip stiprybes. Tik retą kurį galime pavadinti psichiniu ligoniu, kadangi didžioji dalis suvokė realybę.

Nors neįmanoma iki galo suprasti, kas dėjosi šių žmonių galvose, medicinos mokslų daktaras Deanas A. Haycockas bando tai paaiškinti. Remdamasis ankstesnių diktatorių pavyzdžiais, jis pateikia dabartinių lyderių, kaip Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas, Kim Džongunas, psichologinius profilius. Jo teigimu, tik suvokdami vadovų asmenybes, galime juos perprasti, nuspėti tolesnių įvykių eigą, atpažinti tironus ir galbūt net užkirsti kelią jų dominavimui, šalių pavergimui ir masinėms žudynėms.

Knyga „Tironiškas protas” – tai įspėjimas visiems, neabejingiems politinio ekstremizmo keliamoms grėsmėms.

Užsakyti leidinį


  
	
      1
      1
      1
      1
      1
  
  
 

David Khayat – prancūzų onkologas, Salpetrijero klinikos onkologijos skyriaus vadovas, Pierre'o ir Marie Curie universiteto profesorius, buvęs Prancūzijos Nacionalinio vėžio instituto direktorius ir dabartinis jo garbės pirmininkas. Didžiulė jo sukaupta onkologinių ligų gydymo praktika ir patirtis atsispindi ne tik beveik 500 mokslinių straipsnių, bet ir knygose.

„Visa tiesa apie vėžį“ – naujausia jo knyga, kurioje jis pasakoja apie vieną didžiausių mūsų visų baimių. Vėžį. Ar jis neišvengiamas? Ką turėtume padaryti, kad ši liga mus aplenktų? Prof. D. Khayat teigia, jog norėdami atsikratyti vėžio baimės turime suprasti, kas jį sukelia. Todėl autorius patraukliai, išmintingai ir... visai nebaisiai pasakoja apie žmogaus kūną, vėžines ląsteles, jų susidarymą ir veikimą žmogaus organizme. Tačiau kaip neleisti šiam žmonijos žudikui plisti? Svarbiausias atradimas – tai, kad egzistuoja ryšys tarp emocijų, streso ir vėžio. Tai rodo ilgametė autoriaus patirtis, tai patvirtina moksliniai tyrimai. Žinios yra pats galingiausias ginklas, kurį mums ir įteikia prof. D. Khayat. Mes, o ne kas kitas, esame patys sau geriausias vaistas. Mes turime veiksmingų priemonių, kaip užkirsti kelią ląstelių supiktybėjimui. Kaip? Apie tai ir kalbama knygoje „Visa tiesa apie vėžį“.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.