Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.) eksponuojama Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kilnojamoji paroda „Istorijų įvairovė plakatuose“, kurią bibliotekos lankytojai galės aplankyti iki sausio 14 d.

Plakatas – dekoratyvus didelio formato taikomosios grafikos kūrinys su tekstu ir vaizdu. Tai vienas iš seniausių reklamos būdų. Šią funkciją plakatas perėmė iš afišos – viešai kabinto reklaminio skelbimo. Agitaciniais, reklaminiais, informaciniais bei mokymo tikslais išleisti plakatai jau XIX a. pab. buvo svarbi vizualios komunikacijos priemonė.

Plakato raida glaudžiai susijusi su spaudos, litografijos galimybėmis. Litografija – plokščiaspaudės grafikos technika, kurios pagrindas yra litografinis akmuo (kalkakmenis). 1798 m. ją išrado vokiečių rašytojas ir aktorius Alois Senefelder (1771–1834). Ši technika buvo per brangi masinei plakatų gamybai. 1866 m. prancūzų tapytojas Jules Cheret (1836–1933) panaudojo „trijų akmenų litografijos procesą“ (trys akmenys – raudonas, geltonas ir mėlynas) ir sukūrė spalvotą plakatą.

J. Cheret ištobulintos spalvotos litografijos metodą nebrangiems spalvotiems plakatams kurti pradėjo naudoti ir kiti prancūzų dailininkai. Jie darbus eksponavo tiesiog gatvėje. Netrukus dėl plakatų gausos Paryžiaus gatvės tapo tikromis meno galerijomis, dar vadintomis „vargšų paveikslų galerijomis“,  nes plakatus galėjo pamatyti ir neturtingųjų luomo atstovai.

XIX a. pab. plakatas tapo galinga, ekonomiška reklamos priemone ir tikra meno forma. Iki 1890 m. plakato menas paplito ir kitose Europos valstybėse.

Įvairių šalių plakatai – savitas šalies kultūrinio gyvenimo atspindys. Prancūzijoje plakatais viliodavo užeiti į kavines ar kabaretus, Italijoje viešindavo operą ir madą, Ispanijoje suburdavo minią į festivalius ar bulių kautynes, Vokietijoje reklamuodavo žurnalus ir prekybines muges, Britanijoje ir Amerikoje – literatūrinius žurnalus, dviračius, cirką.

Vizualiai ryškus, lengvai perskaitomas ir suprantamas plakatas patraukdavo praeivių dėmesį, formuodavo politinį požiūrį, kviesdavo apsilankyti renginiuose, įsigyti prekę ar paslaugą, taip pat ir mokydavo.

XIX a. plakatai paplito švietimo procese kaip įtaigi ir informatyvi vaizdinė mokymo priemonė, skirta biologijos, anatomijos, botanikos, zoologijos, geografijos, fizikos, literatūros, istorijos, pasaulio pažinimo pamokoms paįvairinti, vadovėlių turiniui papildyti.

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomi gausūs originalių XX a. pr. vaizdinių mokymo priemonių – plakatų rinkiniai. Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje išleisti plakatai, spausdinti litografijos bei ofseto būdu, išsiskiria ir mokslinio turinio nuoseklumu, ir vaizdine raiška.

Parodoje „Istorijų įvairovė plakatuose“ eksponuojami lenkų kilmės klasikinės filologijos specialisto Stefan Cybulski (1858–1937) parengti helenistinės civilizacijos sociokultūrinius procesus atspindintys, graikų ir romėnų gyvenseną, finansus, laivybą, kultūrą liudijantys plakatai. Šios mokymo priemonės, skirtos gimnazijų ir akademinių istorijos studijų moksleiviams, buvo labai populiarios Centrinės ir Rytų Europos mokyklose. Plakatai išleisti XIX a. pab.–XX a. pr. „Hermann Springer“ litografijos spaustuvėje Leipcige, Vokietijoje. Kiti eksponuojami plakatai – vaizdinės mokymo priemonės, skirtos pažinti pasauliui. Tai austrų kūrėjo Emil Orlik (1870–1932) ir vokiečių dailininko Hugo Kempter (1855–?) Dresdene,  „C. C. Meinhold&Söhne“ spaustuvėje išleistos spalvingos ir nuotaikingos XIX a. vokiečių tradicinės gyvensenos vaizdų litografijos.

Parodą parengė Gabija Mackevičiūtė ir Rasa Vaikutytė, apipavidalino Raminta Ardzevičienė.


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.