Kauno apskrities viešoji biblioteka pristato kilnojamąją parodą „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“. Minint valstybingumo šimtmetį įdomu prisiminti, kaip anuomet žmonės švęsdavo: į iškilmes susirinkdavo visas miestas, gatvės skendėdavo vėliavų ir gėlių jūroje, o patriotinės dainos ir šūkiai skambėdavo iki vėlyvo vakaro. Parodą papildo neseniai pasirodęs bibliotekos leidinys „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“.

Švenčianti Lietuva

Tarpukariu Lietuvoje vyko įvairios šventės: valstybinės iškilmės, šventiniai paradai, dainų šventės, organizacijų bei draugijų šventiniai sambūriai, paminklų atidengimas, taip pat kalendorinės, bažnytinės, jaunimo šventės ir pan. Žmonės į jas rinkdavosi iškilmingai nusiteikę ir šventiškai pasipuošę.

Per valstybines šventes žmonės eidavo į miestų aikštes ir gatves. Jos neapsieidavo be paradų, orkestrų, karių pasirodymų bei karinės technikos demonstravimo. Karius sutikdavo su šūkiais, plakatais, gėlių lietumi – pakili nuotaika tiesiog tvyrodavo ore!

Naujuosius metus buvo populiaru sutikti Karo muziejaus sodelyje, Karininkų ramovėje, Seimo salėje, Rotušėje, restoranuose, kur damos stebindavo viena už kitą gražesnėmis suknelėmis, o vyrai pasipuošdavo frakais.

Svarbiausių švenčių proga reikšmingus pastatus iliuminuodavo, ir miestas paskęsdavo tūkstančių lempučių šviesoje. Stebėti įspūdingo reginio susirinkdavo minios žmonių.

1930-ieji Lietuvoje atrodė kaip viena nesibaigianti šventė – minėtos Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metines. Net 500 valandų (nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 8 d.) po Lietuvą keliavo dailininko Petro Rimšos sukurtas Vytauto Didžiojo paveikslas ir Raportų knyga. Paveikslas gabentas pėsčiomis, plukdytas laivu, skraidintas lėktuvu. Vaizdas išties kerėjo: vienas miestelis paveikslą išlydėdavo, kitas pasitikdavo. Net mažiausi kaimai statydavo garbės vartus, pindavo žolynų girliandas, eksponuodavo LDK kunigaikščių portretus, gėlėmis ir medeliais išpuošdavo namų fasadus. Lietuvos trispalvė plazdėjo kur bepažvelgsi, tokį reginį spauda net praminė „ištisu vėliavynu“.

Į švenčių ratą aktyviai įsiliedavo ir mažieji – jau vaikų darželiuose minėdavo valstybines šventes, išmokdavo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.

Ypatingi eksponatai

Parodą „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“ papildo įvairūs tarpukario šventes menantys daiktai, tarp jų žinomo tarpukario operos solisto Juozo Babravičiaus žmonos Konstancijos vėduoklė, juoda rankinė ir žiedas. 1930 m. susituokusi ir Panemunėje apsigyvenusi pora buvo inteligentiška švenčių dalyvė.

J. Babravičius dainavo valstybinėse ir religinėse šventėse, iškilminguose minėjimuose. Jam plojo Lietuvos, Maskvos, Italijos, Čikagos, Bostono publika. Operos žvaigždę į keliones po pasaulį lydėdavo visad pasitempusi jo mylimoji Konstancija.

Dar vienas akį traukiantis eksponatas – elegantiškas juodas rankinukas iš Čikagos, priklausęs poniai Onai Urbienei. Tarpukario švenčių nuotaiką atspindi ir kiti šio laikotarpio daiktai, juos išvysite apsilankę parodoje.

Paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“ Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a.) veiks iki gruodžio 17 d.


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.