Filmo „Žingsniai naktį“ kadras
Aleksas: Kur juos veda?
Inžinierius Virkutis: Nežinau, turbūt ten, iš kur niekas nebegrįžta

Sausio 21 d. 18 val. I a. salėje (Radastų g. 2) kviečiame į ketvirtą „Kauno atminties ekranai“ filmą „Žingsniai naktį“ (rež. R. Vabalas, 1962). Svečiuose – istorikas Simonas Jazavita (Lietuvos karo istorijos draugija) ir istorikas dr. Modestas Kuodys (Kauno tvirtovės IX forto muziejus). Vakarą veda kino kritikas Gediminas Jankauskas.

1943-ųjų Kaunas. IX forte žudomi žmonės, o forto kaliniai turi atkasinėti sušaudytųjų palaikus ir juos deginti. Kūčių naktį sargybiniai kalinius verčia šokti prie laužo lyg šis būtų kalėdinė eglutė. Tai pati dramatiškiausia filmo scena.

„Žingsniai naktį“ – debiutinis Raimondo Vabalo filmas, kurį tuo metu nedaug kas suprato. Net cenzūra. Jau nuo pirmų kadrų sunku susigaudyti, kas vyksta: kažkoks miestas, gaudynės, padriki dialogai. Kino juosta pagal to metų ideologines užmačias buvo skirta vokiečių okupacijos baisumams ir lietuvių liaudies kovai prieš hitlerinius okupantus perteikti. Pogrindinė komjaunuolių veikla, kuriems vadovauja teigiamas, ryžtingas, drąsus bolševikas Aleksas, sukurstęs forto kalinius pabėgti, yra pagrindinis filmo ideologinis motyvas. Tačiau... „Kaip galima pabėgti?“ – klausia paties filmo režisieriaus vaidinamas kalinys. Rodos, sistema neįveikiama ir nuo jos niekada nepabėgsi. Tai esminis, pražiūrėtas ir nesuprastas „Žingsnių naktį“ klausimas. Naktį filmuota kino juosta kuria niūrią miesto ir forto atmosferą. Sienų faktūros, uždara erdvė, tamsa išryškina individualius žmonių portretus.

„Žingsniai naktį“, 1962, 100 min. Rež. Raimundas Vabalas. Scenarijaus autorius Vladas Mozūriūnas. Vaidina: Julijus Kacas, Stasys Krasauskas, Henrikas Vancevičius, Vytautas Tomkus, Juozas Rygertas, Juozas Miltinis, Algimantas Masiulis ir kiti.

Kas yra „Kauno atminties ekranai“ ?

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, I a. salė) rodomas aštuonių filmų ciklas „Kauno atminties ekranai“ pristato įsimintiniausius lietuviškus vaidybinius ir dokumentinius filmus apie Kauną nuo tarpukario iki Sąjūdžio.

Kiekvieną mėnesį iki pat pavasario kviečiame į vakarą su kino istoriku ir kritiku Gediminu Jankausku, kuris komentuos filmus ir ves diskusijas su vakaro svečiais. O pavasariop, gamtai atgijus ir dienoms įsibėgėjus, leisimės į kino maršrutus po miestą, kuriuos pagal filmus rengia ir fotografuoja architektas, puslapio Pasivaikščiojimai po Kauną kūrėjas Arvydas Čiukšys.

Kokie „Kauno atminties ekranų“ filmai?

Pasakojantys miesto istorijas ir jas kūrusius žmones, pradedant tarpukariu, ankstyvuoju ir vėlyvuoju sovietmečiu ir baigiant Kauno sąjūdžiu.

Susiję su vieta: gatvėmis, parkais, pastatais, įtvirtinimais, butais, upėmis, paplūdimiais, uostais, gamyklomis, bažnyčiomis, – kuo slinko vaizdo kamera ir kas taip pažįstama vidinei ir išorinei regai.

Susiję asmeniškai: šeimos istorija, kaimynų, draugų prisiminimais, knygomis, vaikyste, jaunyste, branda – tai, su kuo užaugama.

„Kauno atminties ekranus“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia portalas ir dienraštis Kauno diena. Fotografas Arvydas Čiukšys.

Nuotraukose Kauno tvirtovės IX forto muziejus.


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.