Prisimenant Pažaislio vienuolyno restauratorius, Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.) rengiama vieno iš restauratorių, dailininko Igno Stankaus (1953–2013) kūrinių ir objektų paroda.

Ignas Stankus gimė 1953 m. Krasnojarsko krašte, Abansko rajone, Dekabrsko kaime. 1960 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Studijavo Vilniaus Dailės instituto Molbertinės tapybos fakultete, baigė du kursus. Palikęs institutą dirbo įvairius darbus: piešimo mokytojo, dažytojo apipavidalintojo, dailininko restauratoriaus. Pastarieji darbai – svarbiausi. I. Stankus restauravo dalį XVII a. freskų Pažaislio vienuolyne, atnaujino Maironio namų sienų tapybinį dekorą, atliko Įgulos bažnyčios (Soboro), Lietuvos saugios laivybos administracijos pirmojo ir antrojo aukšto patalpų lipdybos , Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios centrinio ir šoninių altorių restauravimo darbus.

Pažaislyje dirbo su grupe restauratorių, kuriems vadovavo dažnai iš Vilniaus atvykdavusi mokslinė komisija. Visą laiką dirbdamas kartu su lipdytojais, mūrininkais, dažytojais, stogdengiais, bendraudamas su jais, stebėdamas jų darbą, I. Stankus pramoko ir šių amatų, kurie ateityje jam labai pravertė. Anot tuometinio kolegos Kęstučio Andziulio, Ignas stengėsi viską suprasti ir išmokti, dirbo sąžiningai, atkakliai, kruopščiai ir išmaniai, nepaisant ribotų to laikotarpio galimybių.

I. Stankus kurdavo laisvalaikiu, kurio turėjo nedaug, arba atostogaudamas. Anot jį pažinojusių žmonių, kūryba jam teikė savotišką poilsį po sunkių darbų. Išlikęs kūrybinis palikimas negausus – tai pluoštas piešinių, pastelių ir tapybos bei akvarelės darbų. Pastelės – šviesios, spalvingos, piešiniuose vyrauja grakščios linijos, tapyba – subtili, švelnaus, kartais kiek niūroko kolorito. Menininkas daugiausia tapė portretus – šeimos narių, bičiulių, kolegų ar sutiktų žmonių.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su šio sudėtingo likimo dailininko kūryba, kuri vis dar mažai kam žinoma ir beveik neeksponuota.

Paroda atidaroma lapkričio 17 d., penktadienį, 17 val. Veiks iki gruodžio 13 d.