Daugumą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prisimename ne tik kaip garsųjį Vasario 16-osios Aktą pasirašiusius politinius veikėjus ir kaip įvairių sričių specialistus, bet ir kaip knygų autorius. Jų knygos –  simboliniai signatarų kultūrinio palikimo liudijimai. Dauguma šioje parodoje minimų J. Basanavičiaus knygų yra saugoma Senųjų ir retų spaudinių skyriuje.

J. Basanavičiaus gyvenimas ir visuomeninė veikla

Pirmasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kurio knygos minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pristatomos KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje – tautos atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius (g. 1851 11 23 Ožkabalių kaime, mirė 1927 02 16 Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse). J. Basanavičius 1873 m. sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją. Įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, tačiau 1874 m. perėjo į Medicinos fakultetą. 1879 m. gavo gydytojo diplomą. Dirbo gydytoju Ožkabaliuose, Vilkaviškyje, Kaune (Aleksote), o nuo 1880 m. – Bulgarijos Lompalankos apygardos gydytoju ir ligoninės vedėju. Kėlė kvalifikaciją Vienoje ir Prahoje. Pirmuosius laisvės vilties spindulius pradėjo skleisti dar užsienyje (Bulgarijoje, Austrijos imperijoje), kur likimo nublokštas išgyveno dvidešimt penkerius metus. J. Basanavičius domėjosi lietuvių kalbos ištakomis, rinko lietuvių tautosaką ir skatino kitus ją rinkti.

Gyvendamas Bulgarijoje 1880–1905 metais su dviejų metų pertrauka  J. Basanavičius aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame šalies gyvenime. Įstojo į Bulgarijos demokratų partiją, net prisidėjo prie jos kūrimo. 1898–1903 m. jis buvo išrinktas į Varnos (Belgija) miesto tarybą, pateikė šio miesto plėtros projektą.

Į Lietuvą J. Basanavičius grįžo 1905 metais, tais pačiais metais kartu su kitais sušaukė Lietuvių suvažiavimą Vilniuje. Pasirašė memorandumą caro vyriausybei dėl autonomijos suteikimo Lietuvai. 1911 metais J. Basanavičius buvo ūkio mašinų gamybos akcinės bendrovės „Vilija“ organizatorius ir stambus akcininkas, 1913 metais įsteigė Lietuvių ūkininkų bendrovę, 1917–1924 metais buvo Vilniaus lietuvių gimnazijos gydytojas.

1917 metais J. Basanavičius dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. J. Basanavičius buvo Lietuvos Tarybos posėdžio skelbiant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pirmininkas.

Jonas Basanavičius buvo vienas iš „Aušros“ žurnalo įkūrėjų ir bendradarbių (1883–1886),  vienas Lietuvių mokslo draugijos steigėjų ir jos valdybos pirmininkas (1907–1926), žurnalo „Lietuvių tauta“ sumanytojas ir redaktorius (1907–1926). J. Basanavičius bendradarbiavo „Garse“, „Varpe“, „Apšvietoje“, „Vienybėje lietuvninkų“, „Tėvynėje“, „Dirvoje“, „Žinyčioje“, „Tėvynės sarge“, „Žiniose“, „Viltyje“, „Lietuvos žiniose“, „Lietuvoje“, „Lietuvos aide“, „Nepriklausomoje Lietuvoje“, „Vilnietyje“, „Lietuvos ryte“ [2].

Skaityti daugiau


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.