Kauno miesto Rotušėje pristatytas bibliotekos projektas „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ ir jo vaisius – 9 Kauno bažnyčių vaizdo istorijos. Nuo šiol autentiškas, tačiau sykiu kūrybiškai pasakojamas seniausių miesto šventovių – Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų), Šv. Mikalojaus (benediktinių), Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą (Pažaislio), Šv. Gertrūdos (marijonų), Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų), Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčių, Kristaus Prisikėlimo bazilikos ir arkikatedros bazilikos – istorijas bus galima pamatyti interaktyviajame terminale Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Apie šį unikalų kultūrinį projektą ir ryškų miesto gyvenimo įvykį sužinoję kauniečiai bei miesto svečiai gausiai susirinko į sutiktuves pilnutėlėje Rotušės salėje. Labiausiai visiems rūpėjo kuo greičiau pamatyti vaizdo istorijas, o už jas, kad ir trumpai pasigėrėjus, padėkoti ir pasveikinti projekto kūrėjus – Rimantę Tamoliūnienę, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kultūros renginių ir leidybos grupės vadovę ir šio projekto Spiritus movens, bei jos suburtus dailininkus, aktorius ir kt.

Tačiau... visus neskubėti, pasigėrėti senamiesčio erdve, į kurią atėjo, – beje, gausiai apsuptą senamiesčio bažnyčių, – visus pakvietė sutiktuvių vakarą vedęs aktorius Egidijus Stancikas. „Pajauti, kad taip eini ir link savęs“, – sakė aktorius, pasidalijęs introdukcija apie bažnyčių bokštus, pravertas duris, iš mozaikų ir freskų sklindančia šiluma. Tai neatskiriamas ir tikrasis miesto veidas.

Siekį nekasdieniškai, sumaniai pristatyti istoriją, šį per pusantrų metų įgyvendintą projektą kaip dovaną miestui ir Lietuvai vėliau minėjo Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė.

„Kas būtų Kaunas be bažnyčių? Jos mūsų tapatybės kodas“, – sakė visus sveikindamas šio projekto sumanymo globėjas Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, nuoširdžiai dėkodamas projekto – pasak ganytojo, „širdies kūrinio“ – vadovei, kūrybingajai Rimantei Tamoliūnienei ir jos gausiai komandai. Bažnyčios, pasak arkivyskupo, pirmiausia keičia ne miesto peizažą, bet žmones – Dievas juos keičia, skatina jų gerus darbus. Pats Kristus šių erdvių dėka tarsi tampa Kauno piliečiu, gyvenančiu su žmonėmis, juose veikiančiu. Arkivyskupas pasidalijo lūkesčiu, jog šis projektas galbūt paskatins tapti geresniais krikščionimis, geresniais miesto ir savo valstybės piliečiais, o artėjant Lietuvos valstybingumo šimtmečiui sulaukti joje ir popiežiaus Pranciškaus apsilankymo.

„Kiekviena bažnyčia – amžininkų metraštis“, – sakė Rimantė Tamoliūnienė, atkreipdama dėmesį, jog šimtmečius skaičiuojančios bažnyčios turi savo istorijas ir savo paslaptis. Bažnyčios buvo miestiečių dvasinio gyvenimo centras, jos neatskiriamos nuo tarnavusių dvasininkų asmenybių bei puoselėtų vertybių, nuo buvusių santvarkų (pavyzdžiui, iš 9 bažnyčių tik arkikatedra ir Vytauto Didžiojo bažnyčia nebuvo uždarytos, kitos ir šiandien tebesigydo žaizdas). Pasak Rimantės, istorikai yra parengę solidžių darbų, o šiame projekte istoriją norėta pasakoti glaustai, šmaikščiai, šiuolaikiniam žmogui geriausiai suprantama vaizdų kalba pasitelkiant išmaniąsias technologijas.

Tokiu šiuolaikišku, patraukliu istorijos pristatymu pasidžiaugė vakare kalbėjusi dr. Rasa Varsackytė. XVI–XVII a. Kauno istoriją  tyrinėjusi mokslininkė pabrėžė svarbų Bažnyčios vaidmenį to meto miesto gyvenime, taip pat papasakojo apie amatininkų, pirklių susibūrimus į brolijas, kurios švelnino socialines atskirtis, plėtojo karitatyvinę Bažnyčios misiją ir kt.

Visai netrukus bažnyčių istorijos, kaip ir buvo žadėta, gyvai prabilo iš ekrano, iškart prikaustė dėmesį kūrybiškai sudėliotomis istorinėmis fotografijomis, unikalia filmuota medžiaga (pvz., kaip vokiečiai liuteronai eina melstis į Įgulos bažnyčią Pirmojo pasaulinio karo metais), kita dokumentika, piešinėliais. Ir nuostabiais tekstais, įgarsintais aktorių Rido Žirgulio, Liubomiro Laucevičiaus, Jono Čepulio, Egidijaus Stanciko, taip pat Kauno ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus ir kitų garsių žmonių.

...Štai Vytautinę užliejusiu neregėtu Kaune potvyniu stebisi neatsistebi kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. Su tėviška žegnone savo „malonias aveles“ sveikina Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Skausmą ir nerimą dėl uždaromos Šv. Gertrūdos bažnyčios lieja žinios priblokštas rektorius kun. Andrius Rimas. Ponia Sofija Smetonienė šmaikštauja, koks ne visai vykęs buvo pirmasis K. Reisono bandymas sukurti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statybos projektą, kaip vėliau miestiečiai plytą po plytos pirkdami kėlė vis aukščiau į dangų savąją laisvės šventovę...

Visų parodytų istorijų fragmentai sulaukė gausių plojimų, ne vienas vakaro dalyvis greičiausiai liko sužavėtas ir šiuolaikiškiausiu Jėzuitų bažnyčios istorijos „perskaitymu“ – repuojančio jaunimo „tekstu“ sekant jėzuitų pėdomis dramatiškoje jų istorijoje.

Nuo gruodžio mėnesio devynių Kauno bažnyčių terminalą lankytojai galės rasti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba