Prieš didžiuosius pasikeitimus – renovaciją – biblioteka kino mylėtojus paskutinį kartą kviečia susitikti autentiškoje I a. kino salėje, 
Radastų g. 2
, menančioje dar 1987 metus. Įpusėjus rugsėjui iki spalio mėnesio pabaigos surengsime 6 nemokamo, gero, išskirtinio kino seansus. Registracija į kiekvieną filmą bus skelbiama atskirai. Nepamirškite su savimi pasiimti galimybių paso. Kviečiame susipažinkite su programa.

 

Drama „Kristaus kūnas“ (2019 m.,115 min., N-13) 
Rugsėjo 14 d. 18 val. Radastų g. 2, I a. salė

Tačiau kritikos Lenkijos visuomenei negailintis režisierius nenuslysta į moralizavimą, o veikiau analizuoja ir mąsto kartu su filmo personažais. (Rimgailė Renevytė „Kinas“ 2020 08 22)

20-metis Danielis po sunkaus nusikaltimo patiria dvasinę transformaciją jaunimo pataisos namuose. Atėjus metui juos palikti, jis svajoja tapti kunigu, tačiau kriminalinė praeitis tam neįveikiama kliūtis. Pakeliui į naują darbo vietą jis persirengia kunigu ir dėl komiško atsitiktinumo perima nuošalaus miestelio parapiją. Neįprasta jauno, charizmatiško dvasininko praktika tampa akstinu vietinei bendruomenei pradėti susitaikymo procesą po neseniai įvykusios tragedijos. Tačiau Danielio praeitis netrunka pasivyti.

„Filmas kupinas įdomios polemikos apie religiją ir bažnyčios instituciją. Vengdamas tiesmukos kritikos, jis plečia tikėjimo sąvokos ribas ir siūlo netikėtų atgailos ir atleidimo išraiškų. Pagrindinį vaidmenį atliekantis Bartoszas Bielenia yra vienas didžiausių atradimų ⎯ tiek daug pasakančių akių ekrane reta. Filmas gavo „Oskaro" nominaciją geriausiam užsienio filmui." (Aistė Račaitytė)

Režisierius Jan Komasa. Aktoriai: Tomasz Zietek, Barbara Kurzaj, Leszek Lichota, Lukasz Simlat, Bartosz Bielenia, Aleksandra Konieczna, Eliza Rycembel. Subtitrai: lietuvių, anglų k. 

Būtina registracija. Registracijos forma. 

Drama „Gražiausi gyvenimo metai“ (2019 m., 90 min., N-13) 
Rugsėjo 21 d. 18 val. Radastų g. 2, I a. salė 

Kad Lelouchas išdrįs dar kartą grįžti prie to, kas jau buvo ir kas dar gali būti, tikriausiai mažai kas tikėjosi. Ar įmanoma papasakoti apie meilę, kai aistringa beatodairiška jaunystė liko tik kaip gražus prisiminimas? (Auksė Kancerevičiūtė „Kinas“ 2020 08 20)

Legendinio filmo „Vyras ir moteris“ tęsinyje po daugelio metų sutinkame jau pamiltus herojus. Ana (Anouk Aimée) baigė aktorės karjerą ir rūpinasi krautuvėle Normandijoje. O Žanas Luji (Jean-Louis Trintignant) leidžia dienas senelių namuose ir vargiai bepamena šlovingą lenktynininko karjerą. Bet štai vieną dieną Ana aplanko Žaną Luji. Prisėda šalia. Jis nusišypso, ji pasitaiso plaukus... Buvę mylimieji leidžiasi į prisiminimus, nuspalvintus su meile, nostalgija ir švelniu liūdesiu.

„Viena gražiausių meilės istorijų kine atgimsta ir kviečia į kelionę po herojų ir mūsų pačių, kuriems „Vyras ir moteris" iki šiol kelia šiltus prisiminimus, praeitį. Po filmo ir vėl niūniuosite nepamirštamą Francis Lai melodiją.“ (Gediminas Kukta)

Režisierius Claude Lelouch. Aktoriai: Anouk Aimée, Jean-Louis Trintignant, Marianne Denicourt, Souad Amidou, Antoine Sire, Monica Bellucci. Dialogai: prancūzų k. Subtitrai: lietuvių, anglų k.
Būtina registracija. Registracijos forma.  arba renginiai@kvb.lt

Dokumentinis Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus) (2018 m., 70 min., N-13)
Rugsėjo 28 d. 18 val. Radastų g. 2, I a. salė 

Su kiekvienu mažuoju filmo pasakojimu vis geriau atsiskleidžia režisierės keliami klausimai (į kuriuos atsakyti turės pats žiūrovas). Kodėl taip žavimės tikrovės iliuzija? Ar tai mirties, pabaigos baimė ir kartu noras suvaldyti tai, kas nepriklauso ir negali priklausyti nuo žmogaus? (Elena Jasiūnaitė „Kinas“, 2019 05 25)

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas  vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu. 

Tai filmas apie gyvenimą ir mirtį, apie bandymą prisijaukinti arba pažaboti mirties būseną, apie žmogaus ir gyvūno santykį. Galų gale tai yra filmas apie labai neįprastos profesijos atstovus – taksidermistus. Šie tikrąja to žodžio prasme kuria iškamšas – mirusį kūną jie paverčia gyvybingai atrodančiu, grakščiu, rodos, tam tikrame judesyje sustingusiu gyvūno atvaizdu.

Režisierė  Aistė Žegulytė. Scenarijaus autoriai: Aistė Žegulytė, Titas Laucius. Dialogai: lietuvių k. Subtitrai; anglų k. 
Būtina registracija. Registracijos forma. arba renginiai@kvb.lt

Dokumentinis Aš esu Greta (2020 m., 97 min., N-7)
Kino popietė mokiniams spalio 6 d. 12 val. Radastų g. 2, I a. salė

„Ką veiki? Tau reikia būti pamokose.“ O ji jiems: „Kam man išsilavinimas, jeigu nėra ateities?“ .... Ar patiks šis filmas tiems, kurie G. Thunberg nemėgsta? Ir taip, ir ne. Nes kritikuoti socialinių tinklų sukurtą produktą kur kas lengviau nei gyvą, tikrą mergaitę... (Jurgita Jačėnaitė, bernardinai.lt)

2018-ųjų rugpjūtį penkiolikmetė mokinė iš Švedijos Greta Thunberg, užuot ėjusi į pamokas, pradėjo streiką dėl klimato kaitos. Jos klausimas suaugusiesiems buvo toks: „Jei jums nerūpi mano ateitis Žemėje, kodėl turėčiau ko nors siekti mokykloje?" Per kelis mėnesius jos keliu pasekė šimtai tūkstančių jaunuolių pasaulyje. Greta, tyli švedų mergaitė su autizmo spektro sutrikimu, tapo pasaulinio garso aktyviste. Režisierius ją sekė nuo pirmosios mokyklos streiko dienos nė nenutuokdamas, kad liudija vieno įtakingiausių žmonių pasaulio istorijoje kelionės pradžią.

„Jau kelerius metus Gretos vardas skamba tiek jos įkvėptų milijonų „Fridays for Future" aktyvistų, tiek ją šmeižiančių aukšto rango politikų ir klimato kaitos skeptikų lūpomis. Tai unikali galimybė su ja ir jos pasaulėžiūra susipažinti iš arčiau, ir už tai po filmo jautiesi nepaprastai dėkingas." (Aistė Račaitytė)

Režisierius Nathan Grossman. Įgarsinta lietuviškai.

Drama Olegas (2019 m.,108 min., N-16)
Spalio 12 d. 18 val. Radastų g. 2, I a. salė

Tačiau viskas, kas dedasi aplink jį, – persmelkta agresijos, abejingumo ir manipuliacijų. Nė vienas veikėjas nėra toks, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio. (Agnė Mackė, „Kinas“ 2020 12 03)

Pagal tikrą istoriją sukurtame filme emigrantas iš Latvijos Olegas (Valentinas Novopolskis) Briuselio priemiestyje nelegaliai dirba mėsininku. Jis puikiai išmano savo amatą, tačiau po vieno nelaimingo atsitikimo yra atleidžiamas. Darbą ir stogą virš galvos Olegui pasiūlo geranoriškai nusiteikęs lenkas Andžejus (Dawid Ogrodnik). Apsigyvenęs su panašaus likimo žmonėmis, Olegas supranta, kad pagalba buvo tik masalas. Vyras tampa kriminalinio pasaulio ir savo praeities įkaitu. Filmas pristatytas Kanų festivalio „Dviejose režisierių savaitėse".

„Šimtai tūkstančių Latvijos rusų neturi pilietybės, o tai lemia nuolatinį svetimumo, benamystės jausmą. Pagrindinis veikėjas Olegas – vienas jų. Pasitelkęs žurnalistinę patirtį ir talentingąjį lietuvių aktorių V. Novopolskį, režisierius sukūrė į Vakarus migruojančiai Europai aktualų ir civilizuotą pasaulį šokiruojantį filmą." (Dovilė Raustytė-Mateikė)

Režisierius Juris Kursietis. Aktoriai: Valentin Novopolskij, Dawid Ogrodnik, Anna Próchniak, Adam Szyszkowski, Guna Zarina. Kompozitoriai: Jonas Jurkunas. Dialogai: latvių, lenkų, anglų, rusų k. Subtitrai: anglų, lietuvių k.

Dokumentinis Meistras ir Tatjana (2015 m., 84 min.)
Spalio 19 d. 18 val. Radastų g. 2, I a. salė

Alvydas Šlepikas sako: „Man patinka, kad Tatjana mažai kalba ar Giedrė Žickytė mažai jos teksto naudoja. Tekstas, ko gero, galėtų labai subanalinti kai kuriuos dalykus. Išlieka paslaptis. Ir labai gražiai vis daugiau informacijos atskleidžiama žiūrovui, tarytum praskleidžiant kažkokią užuolaidą. Ir pabaiga – ne žmogžudystė, ne savižudybė, bet Tatjanos žodžiai: aš nepardaviau, nepamečiau, neatidaviau niekam nė vieno Vito darbo.“ (Jūratė Visockaitė, Literatūra ir menas)

Namuose jis laikė gyvą liūtą. Aplinkiniai vadino jį vikingu, kopijavo jo manieras, išvaizdą, žavėjosi, stebėjosi, pavydėjo, bijojo, perpasakodavo būtas ir nebūtas istorijas. Su fotoaparatu jis išmaišė visą Sovietų Sąjungą. Vilniuje gyveno su gražuole žmona Tatjana ir jie tapo vieną ryškiausių 7-ojo dešimtmečio porų. Ne mažiau ryškūs buvo ir jų namai – visada pilni vaišių, svečių iš tolimiausių pasaulio kampelių ir pokalbių iki aušros. Vitą Luckų prarijo aistra meilei, tiesai ir fotografijai. „Meistras ir Tatjana“ – genialaus kūrėjo gyvenimo ir aistringos meilės istorija. 

Režisierė Giedrė Žickytė.


>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.