Jei dar neteko pabuvoti tarpukario literatūros „Kvepiančių knygų salone“, birželio 22 ir 29 d. kviečiame užsukti į Nacionalinį Kauno dramos teatrą (Laisvės al. 71). Prieš spektaklius „Pirmeiviai” ir „Senos damos vizitas” prie teatro paradinio įėjimo žiūrovus ir Laisvės alėjos praeivius pasitiks „Kvepiančių knygų salonas: tarpukario literatūra”.

Kvepiančių knygų salonas – Tarpukario stiliaus įkvėpta ekspozicija supažindinti lankytojus suknyga neįprasta forma – per literatūros kūrinį ir jos asociatyvaus kvapo sąsajas.

Kuo kvepia gražuolės bajoro žmonos kambarys? Ką egzotiško valgė ir uodė keliautojai M. Šalčius ir A. Poška? Kokiu kvapu kvėpinosi tarpukario kavalieriai? Arba įsivaizduokime, ką galvojo, jautė, užuodė Liudas Vasaris, išsiskyręs su Liucija ir žvelgdamas nuo Aleksoto šlaitų į naktinį Kauną.

„Iš tiesų gi jį traukė ne reginys, bet reikalas darant ką nors nekasdienišką išskirti šitą atsisveikinimo su Liucija momentą“, – rašo Vincas Mykolaitis-Putinas. Klaidžiodamas žvilgsniu po apylinkes, Liudas Vasaris prisiminė ne tik slogų išsiskyrimą, bet ir aistringą bučinį, kurį vis dar jautė. Jį priminė ištaigingas jos kvepalų aromatas, atsisveikinant skleidęsis apie galvą, kaip koks raganiškas kerėjimas. Toks tai „Altorių šešėlyje“ kvapas.

Kuriant „Kvepiančių knygų saloną“ atrinkome 15 knygų, pažymėjome jose citatas iliustruojančias atmosferinį literatūros kūrinio kvapą, o „Baltijos kvapai“ pagal knygose užmenamus kvapus, sukūrė asociatyviai kvepiančias žvakes.

Įkvepiame kvapus ir nusikeliame į Laikinosios sostinės laikus, su jiems būdingais aromatais ir istorijomis, užburiančiomis tarsi „Nakties Karalienės“ paslaptis. Taip į mus prabyla kvepiančių knygų istorijos.

Projektą „Kvepiančių knygų salonas: tarpukario literatūra“ remia: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija


>

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.