1 1 1 1 1

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi ir Varšuvos Adomo Mickevičiaus institutu pristato vieno eksponato – Lenkijos ir Lietuvos kronprinco Žygimanto Augusto (1520–1572) vaikiškų šarvų parodos katalogą.
Žygimanto Augusto šarvai – išskirtinis paveldo reliktas, nes vaikiški šarvai buvo rečiau kuriami nei suaugusiųjų. Greitai augantiems vaikams šarvai netrukus tapdavo per maži, tad jie dovanoti ne dėl praktinių sumetimų, o vien siekiant užmegzti politinius, dinastinius ryšius.
XV–XVI a. lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastija buvo viena žymiausių Europoje. Šį statusą liudijo dažnos santuokos su įtakingiausių užsienio valdovų atžalomis. Viena tokių sąjungų – jau 1527 m. pradėtos planuoti vos gimusios Elžbietos Habsburgaitės ir jos antros eilės dėdės, būsimojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto vedybos. Ruošdamasis šioms iškilmėms Elžbietos tėvas – Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius, būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I, trylikamečiam žentui užsakė vaikiškus reprezentacinius šarvus – prestižinę ir itin vertinamą dovaną Viduramžių bei ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje. Šarvus sukūrė Jorgas Zoizenhoferis (Jörg Seusenhofer), laikomas vienu žymiausių XVI a. vokiečių meistrų.
Žygimanto Augusto šarvai, 1533 m. skirti trylikamečiam berniukui, po dešimtmečio, 1543-iaisiais, kai pagaliau Krokuvos katedroje įvyko vedybų ceremonija, Lenkijos ir Lietuvos kronprincui jau buvo per maži, tad imperatorius Ferdinandas I jų žentui taip ir neįteikė. Tačiau jie buvo sukurti pagal tikslius Žygimanto Augusto kūno matmenis. Ant kiekvieno antpečio yra atskirai išraižyti Žygimanto Augusto ir jo žmonos Elžbietos inicialai, kurie antkrūtinyje susijungia į bendrą SE kompoziciją. Tai primena šarvų sukūrimo intenciją – Žygimanto Augusto (lot. Sigismundus) ir Elžbietos (lot. Elisabeth) jungtuves. Toks sprendimas įrašyti jaunavedžių vardų inicialus būdingas XVI–XVII a. dovanoms. Šarvų plokštelės sumodeliuotos lyg drabužis, pasiūtas iš minkšto audinio. Bemaž visas šarvų paviršius padengtas rombų raštu. Plokštelių pakraščiai ir rombus skiriančios juostelės raižytos ir auksuotos, naudotas pasikartojantis keturlapio dobilo motyvas – sėkmės simbolis.
Katalogas iliustruotas puikiomis nuotraukomis, leidžiančiomis grožėtis šiuo XVI a. šedevru ir jo detalėmis.

Užsakyti leidinį

1 1 1 1 1

Arno Funkas (1898-1957) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti modernūs elegantiški pastatai pasakoja apie tarpukario Lietuvą, Kauną, jo transformaciją, gyventojus ir kasdienybę.
Ši knyga – 2021 m. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje vykusios parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas“ tęsinys. Parodoje atlikti ieškojimai ir atradimai architektūros istorikę dr. Mariją Drėmaitę skatino tęsti tyrimus. Knygoje pateikiami Arno Funko biografijos faktai, pristatomi gyvenamųjų namų, interjerų, visuomeninių ir pramoninių pastatų projektai. Tekstas – lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.

Užsakyti leidinį

1 1 1 1 1

Kakei Makei labai patinka keliauti, ypač traukiniais. Ji net nusprendė, kad kai užaugs, vairuos traukinį. Tik kyla viena maža problema – kai kelionės prailgsta, darosi nuobodu. Keliaudama, kartu su tėčiu sumąsto šaunų būda, kaip įveikti nuobodulį – tėtis ima sekti istoriją apie mergaitę Nekorneliją, o kai tėčiui pritrūksta žodžių – jų atsargas papildo Kakė Makė – kelionė tampa tikrai magiška.
Kokią istoriją sugalvojo tėtis ir mergaitė skaitykite naujoje Linos Žutautės knygelėje „Kakė Makė ir magiška kelionė“. Knygos pabaigoje rasite keletą žaidimų, kad kelionė neprailgtų, taip pat psichologės Astos Balandės patarimų tėveliams, planuojantiems kelionę su vaikais.

1 1 1 1 1

Vieną žiemos naktį aukštai danguje gimė mažytė balta snaigė ir pradėjo palengva leistis žemyn: „– Tokia tavo lemtis, – paaiškino debesėlis. – Visos snaigės nukrinta.“ Tuo pat metu maža mergaitė Nelė, žvelgdama į dangų, laukė pirmojo sniego... Taip, istorijos pabaigoje jos susitiks, tačiau tai nebus paprastas susitikimas – įvyks stebuklas!
B. Davies „Snaigė“ – žiemiška, tačiau ypač šilta istorija, sušildysianti belaukiančius Kalėdų.

1 1 1 1 1

Knygoje pasakojama apie 20 išskirtinių visų laikų lyderių, kurie savo darbais, išskirtiniu požiūriu ar įgyvendintomis nepaprastomis idėjomis tapo pasaulio istorijos dalimi.

Leidinyje istorijas pirmuoju asmeniu pasakoja Romos įkūrėjas Gajaus Julijus Cezaris, karalienė Kleopatra, Žana D’Ark, Vinstonas Čerčilis, Konfucijus, Sokratas, Mahatma Gandis, Motina Teresė iš Kalkutos, Opra Vinfri, Maiklas Džordanas ir kiti. Tikriausiai šie vardai yra ne kartą girdėti, tačiau ar teko su asmenybėmis susipažinti iš taip arti?

Knyga įkvėps jos skaitytoją svajoti ir veikti!

1 1 1 1 1

Tedas ir Bela – geriausi draugai. Jiems žaidžiant kartu, Tedas labai dažnai atsiduria pavojingoje situacijoje – užkliūva už savo paties atsirišusių batraiščių. Šaunu, kad šalia yra gera draugė Bela – ji išmoko, kaip teisingai ir tvirtai užsirišti batraiščius.
Knygelėje „Užsirišk raištelius“ rasite ne tik nuotaikingą istoriją apie Tedą ir Belą, bet ir išsamią instrukciją, kaip užsirišti batų raištelius. Knygos viršelis nepaprastas – su tikrais raišteliais, todėl galėsite praktikuotis rišti. Bandykite tol, kol pavyks užsirišti batukus!

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.