Šis režisūros praktikos ir filosofijos vadovas yra skirtas visiems, tarp jų ir šios srities naujokams. Jame yra daugybė koncentruotų ir patrauklių esė, galinčių paskatinti naujos kartos teatro režisierius originaliai ir nevaržomai raiškai. Kiekvienoje esė kalbama apie pagrindinį režisūros principą, teksto režisūros strategijas, produktyvių diskusijų repeticijų metu skatinimą, pozityvios darbo aplinkos palaikymą. Knygoje pristatoma daugiau kaip 20 režisierių ir choreografų, pagrindinė terminija, daugiau kaip 20 spektaklių ir Antono Čechovo „Žuvėdros“ scenos analizė. Knyga atveria naujas režisūros perspektyvas tiek pradedančiam kūrėjui ar studentui, tiek patyrusiems profesionalams.
Šioje knygoje, paremtoje originaliais seminarais ir tyrimais, pateikiama eilė klounados pratimų, skirtų novatoriškais būdais plėtoti vaidybos praktiką. Joje nurodomos gairės ir paaiškinamos pagrindinės klounados sąvokos, tarp jų klouno ir publikos santykių dinamika, scenarijaus, teksto ir improvizacijos ryšys bei kiti segmentai. Šis klounados vadovėlis yra pagalbinių leidinių serijos dalis, orientuotos į praktinius mokymus, skirtus tiek studentams, tiek pedagogams.
Šio vadovėlio tikslas – supažindinti pradedančius scenarijaus autorius su teorija apie pagrindinius fikcinio naratyvo principus, struktūrą, dizaino sprendimus bei pristatyti svarbiausias scenarijaus formatavimo taisykles. Knygoje skaitytojas supažindinamas su pagrindiniais elementais, lemiančiais naratyvo kūrėjo karjeros ir fikcinių naratyvo kūrinių sėkmę. Pristatoma ir aptariama svarbiausia fikcinio naratyvo teorija, reikšmingiausi autoriai ir praktika konstruojant personažus, pasaulius ar scenas. Knygos pabaigoje aptariamos didžiosios naratyvinės nuodėmės, aprašomi pagrindiniai naratyvo formatai, jų sudarymo taisyklės, pagrindinės ir dažniausios klaidos. Šia knyga siekiama suteikti kuo įvairiapusiškesnį suvokimą apie fikcinio naratyvo kūrimą.
Vadovėlis skirtas įvairių kūrybinių industrijų segmentų studentams, dirbantiems su naratyvu grįstomis medijomis (kinas, animacija, kompiuteriniai vaizdo žaidimai, komiksai, teatras ir t. t.). Ši knyga turėtų būti įdomi ir kūrybinių industrijų specialistams, kurie, nors nėra atsakingi už fikcinio naratyvo kūrimą, tačiau prisideda prie jo įgyvendinimo – įvairių medijų režisieriai, prodiuseriai bei kiti kūrėjai ir specialistai, nuo kurių darbo priklauso, kaip auditorija interpretuos galutinio kūrybinio produkto naratyvą.
Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją?
Knyga, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Kodėl jų reikia? Nes kinas kuria, atkartoja ir keičia pasaulio vaizdą, persmelktą stereotipų ir įvairių rūšių hierarchijų. Ši knyga siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“.
Natalija Arlauskaitė - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, tyrinėja istorinę vaizduotę fotografijoje, kine ir šiuolaikiniame mene, Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio vizualumą, medicinos vaizdiniją, feministinę kino teoriją, kritinę ir medijų teoriją. Knygų „Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos“ (2014), „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ (2020) autorė. Drauge su Lina Kaminskaite sudarė straipsnių rinktinę „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ (2021), nominuotą Metų knygos rinkimuose.
Miglė Anušauskaitė - komiksų autorė, vertėja, judaikos tyrėja. Piešia komiksus apie istorines Lietuvos asmenybes (knygos „10 litų“ (kartu su Gerda Jord (2014) apie Steponą Darių ir Stasį Girėną, „Dr. Kvadratas“ ( 2017) apie Algirdą Julių Greimą, „Kas išsigando Šliūpo?“ (2021) apie Joną Šliūpą), literatūrą (rubrika „Tekstai ne tekstai“ laikraštyje Šiaurės Atėnai), žydų kultūrą ir istoriją (knygelės apie Vilniaus Gaoną, sinagogą ir štetlą) ir daug kitų dalykų. Taip pat verčia iš jidiš kalbos, iliustruoja ir rašo.
Johann Hari pristato įdomią ir naudingą knygą „Pavogtas dėmesys. Kodėl nebemokame sutelkti dėmesio”. Autorius trejus metus siekė išsiaiškinti, kodėl žmonių gebėjimas išlaikyti dėmesį vis labiau silpsta. Keliaudamas po pasaulį kalbino mokslininkus, psichologus ir ekspertus, tiriančius šį nerimą keliantį reiškinį ir ieškančių būdų, kaip galėtume tai išspręsti.
Daugelis mano, kad nesugebėjimas susikaupti yra kiekvieno iš mūsų asmeninis trūkumas. Bet taip nėra. Tai lėmė išorinės jėgos – socialiniai tinklai, žiniasklaida ir daugybė kitų šiuolaikinio gyvenimo aspektų. Mūsų dėmesys buvo tiesiog pavogtas.
Šiais laikais žmonės išgyvena dėmesio krizę, kuri smarkiai veikia jų gyvenimą. Įrodyta, kad yra dvylika veiksnių, kurie mažina gebėjimą sutelkti dėmesį. Ir tik juos perpratę galėsime sau padėti.
Kita autoriaus knyga išleista Lietuvoje “ Nutrūkę ryšiai. Tikrosios depresijos priežastys ir netikėtos išeitys”.
Kultinio serialo „Tvin Pykso“ režisieriaus, kino mistiko, tapytojo, muzikos kūrėjo Davido Lyncho autobiografinė knyga.
Knygoje „Pagauti didžiąją žuvį“ apmąstomas kūrybinis jo gyvenimo nuotykis, jo ištakos bei įkvėpimo šaltinis – meditacija. Aptardamas savo filmus ir kūrybos principus autorius detaliai ir įtaigiai pasakoja apie tai, kaip transcendentinė meditacija įtakojo ir keitė jo kūrybą ir gyvenimą.
„Mažos žuvelės plaukioja paviršiuje, o didelės – gerokai giliau. Jei žvejosi dar gilesniuose vandenynuose – savo sąmonėje – pagausi didesnę žuvį.” David Lynch
