1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)

„Žiebtuvėliai anarchistai“ – Valdo Papievio apsakymų knyga, kalbanti apie sudėtingus žmonių santykius, vienatvę ir laiką.

Bevardis vienišius bastosi po kurortą, tačiau vakarui jis užsako staliuką dviems. Alexis bėga nuo Paryžiuje išgyventos meilės, bet iš galvos jam neišeina kadaise mylimosios ištarti žodžiai. Garsėjančiam rašytojui Žiliui jo sukurti personažai tampa tikresni už draugą ir mylimąją.

Aistringi, staiga užsiplieskiantys, staiga nurimstantys veikėjai blaškosi miestų ir savo vidiniuose labirintuose, išgyvendami draugystės ir meilės trapumą, praėjusio laiko ilgesį, trokšdami sugriebti tai, kas žmonėse, tikrovėje vienu metu veriasi ir slepiasi.

Valdas Papievis – Paryžiuje gyvenantis prozininkas. Už romaną „Eiti“ (2010) apdovanotas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Liudo Dovydėno premijomis. Jo romanas „Odilė, arba Oro uosto vienatvė“ (2015) pateko į geriausių metų knygų penketuką, taip pat išrinktas į meniškiausių metų knygų dvyliktuką, pagal jį kuriamas filmas. Už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką rašytojas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1

Londono Hitrou oro uoste gurkšnodamas martinį Tedas Seversonas laukia vėluojančio skrydžio į Bostoną. Netikėtai prie jo prisėda raudonplaukė gražuolė Lilė Kintner, laukianti to paties skrydžio. Užsimezga pokalbis, ir Tedas žodis po žodžio iškloja bendrakeleivei skaudžią tiesą apie savo nenusisekusią santuoką ir neištikimą žmoną Mirandą.

Vis labiau girtėdamas jis pajuokauja, kad galėtų nužudyti žmoną už tai, ką ji padarė. Jo nuostabai, Lilė nepuola atkalbinėti, bet pasisiūlo į pagalbą. Juk kai kurie žmonės neverti gyventi, pavyzdžiui, apgavikė žmona... Lilė įtikina Tedą, kad žmogžudystė – tai geriausias atpildas už neištikimybę.

Juodu ima kurti planą, kaip atsikratyti Mirandos.  Tačiau yra keletas dalykų, kurių Lilė Tedui neatskleidė... Apie savo praeities paslaptis ir patirtį su tais, kurie neverti gyventi...

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1

Jis – brolis arabo, kurį nužudė Merso, A. Camus romano „Svetimas“ herojus. Po 70 metų nuo šio įvykio Harunas, gyvenęs brolio „šlovės“ šešėly, nusprendžia neleisti, kad jo šeimos istorija būtų užmiršta. Jis dovanoja broliui balsą ir vardą – Musa. Harunas jaučia kartėlį ne vien dėl žmogžudystės, bet ir dėl to, kad A. Camus jo brolį pavadino tiesiog arabu, tarsi tai būtų pasmerkimo ženklas. Harunas mąsto apie savo vienatvę, pyktį ir sumaištį. Svetimas tarp savų jis trokšta, kad jam pagaliau būtų duota teisė ramiai numirti.

Šį kūrinį puikiai įvertino literatūros kritikai, skyrę jam Pirmojo romano Goncourt’ų premiją. Netrukus autorius buvo apdovanotas François Mauriaco ir Penkių frankofonijos kontinentų  premijomis, taip pat kūrinys pristatytas Renauldot prizui. Romaną pripažino viena geriausių 2015 m. knygų tokie leidiniai kaip New York Times, Publishers Weekly, Time Magazine ir kiti.

Kamelis Daoudas – Alžyro rašytojas, žurnalistas, rašantis aktualiomis šiandienos temomis, analizuojantis Rytų ir Vakarų pasaulio santykius.  Autorius yra sulaukęs religinių fanatikų grasinimų mirtimi. Taip pat pasipylė kai kurių Vakarų intelektualų priekaištai už tai, kad rašytojas neva kursto islamofobiją. Tačiau, palaikomas būrio rašytojų, jis atrėmė priekaištus teigdamas, kad patogu kalbėti apie toleranciją įsitaisius saugiose Europos kavinėse.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1

Adolfo Bioy Casaresas (1914–1999) – Argentinos rašytojas, fantastinės tematikos pradininkas Argentinos literatūroje. Už apysaką „Morelio išradimas“ apdovanotas Buenos Airių literatūros premija. Parašė keletą kūrinių drauge su Jorge Luis Borgesu, Silvina Ocampo. Kūrinių pagrindinė tema – netikėtose fantastinėse situacijose atsidūrusio veikėjo savijauta, beviltiškos pastangos prisitaikyti prie kintančių aplinkybių; jiems būdinga filosofiškumas, sąlygiškumas, ironija, detektyvinė intriga. 1990 m. apdovanotas Cervanteso premija.

Apysakos „Morelio išradimas“ herojus, teisingumo nekaltai persekiojamas bėglys, atsidūręs negyvenamoje saloje, pastebi, kad joje esama žmonių, bet vėliau paaiškėja, kad tai tik Morelio sukurta iliuzija.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1 Įvertinimas 3.00 (1 Balsas)

Kūrinį „Roberto demonai ir angelai“ (2007) dviems fortepijonams užsakė Vokietijoje gyvenanti Lietuvos pianistė ir muzikologė Raminta Lampsatytė. Kūrinys pagrįstas paskutiniojo Schumano kūrinio „Geistervariationen“ tema. Bronius Kutavičius sukūrė savas jos interpretacijas, apversdamas siužeto eigą ir palikdamas angeliškąją temą pabaigoje.

Užsakyti leidinį
1 1 1 1 1

Gintaro Sodeikos (g. 1961) kūryba pasižymi žanrų ir netikėtų idėjų įvairove. Kompozitorius savo kūrybą apibūdina kaip „akademinį techno“ – savotišką tradicinių muzikos vertybių ir naujų technologijų derinį.  Kompozicija „Sutapo“ skirta Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoniniam duetui.

Užsakyti leidinį

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.