1
1
1
1
1
Kolekcionavimas, rinkimas – neatsitiktinai vadinami aistra. Tik entuziastingi žmonės gali daug ką paaukoti dėl neišvaizdžios monetos, sudūlėjusio rankraščio, seniai nebenaudojamo daikto.
Vienas iš tokių aistringų kolekcininkų – A. Brodovskis. Jis gimė 1859 m. spalio 8 d. neturtingų miestelėnų šeimoje, vienkiemyje, netoli Zarasų. Tenka tik stebėtis, kaip neaukštos socialinės kilmės ir ribotų finansinių galimybių žmogus, nieko bendro neturėjęs su mokslu, tačiau savarankiškai daug ko išmokęs, ne tik surinko reikšmingas ir vertingas keliolikos sričių kolekcijas, bet ir iki paskutinio atodūsio jas saugojo visų žmonių labui.
Užsakyti leidinį
Kolekcionavimas, rinkimas – neatsitiktinai vadinami aistra. Tik entuziastingi žmonės gali daug ką paaukoti dėl neišvaizdžios monetos, sudūlėjusio rankraščio, seniai nebenaudojamo daikto.
Vienas iš tokių aistringų kolekcininkų – A. Brodovskis. Jis gimė 1859 m. spalio 8 d. neturtingų miestelėnų šeimoje, vienkiemyje, netoli Zarasų. Tenka tik stebėtis, kaip neaukštos socialinės kilmės ir ribotų finansinių galimybių žmogus, nieko bendro neturėjęs su mokslu, tačiau savarankiškai daug ko išmokęs, ne tik surinko reikšmingas ir vertingas keliolikos sričių kolekcijas, bet ir iki paskutinio atodūsio jas saugojo visų žmonių labui.
Užsakyti leidinį
1
1
1
1
1
Knygoje aptariamas Lietuvai labai svarbus didžiojo kunigaikščio Vytauto sfragistikos ir heraldikos palikimas, kuris šiek tiek pasikeitusiomis formomis pasiekė mūsų laikus ir yra modernios Lietuvos valstybės heraldinio reprezentavimo šaltinis. Pirmame skyriuje nagrinėjami svarbesni sfragistikos ypatumai, antrame – žemių herbų atsiradimas didžiajame herbiniame Vytauto antspaude. Didžiausią trečią skyrių sudaro Vytauto antspaudų sąvadas. Jame aptariami konkretūs antspaudai, skelbiami naujausi natūrinių tyrimų duomenys. Toliau - pateikiama visa kiekvieno antspaudo istoriografija nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų.
Užsakyti leidinį
Knygoje aptariamas Lietuvai labai svarbus didžiojo kunigaikščio Vytauto sfragistikos ir heraldikos palikimas, kuris šiek tiek pasikeitusiomis formomis pasiekė mūsų laikus ir yra modernios Lietuvos valstybės heraldinio reprezentavimo šaltinis. Pirmame skyriuje nagrinėjami svarbesni sfragistikos ypatumai, antrame – žemių herbų atsiradimas didžiajame herbiniame Vytauto antspaude. Didžiausią trečią skyrių sudaro Vytauto antspaudų sąvadas. Jame aptariami konkretūs antspaudai, skelbiami naujausi natūrinių tyrimų duomenys. Toliau - pateikiama visa kiekvieno antspaudo istoriografija nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų.
Užsakyti leidinį
1
1
1
1
1
Knyga „Bendruomenė ir teatras“ – ne tik maloni dovana kultūrai, bet ir svarbi savęs pažinimui.
Teatrologijos magistro ir režisieriaus S. Kancevyčiaus parašyta knyga lengvai skaitoma, suprantama ir kartu išlaiko akademinę motyvaciją.
Nė vienas rajonas negali pasigirti panašaus turinio ir mokslinio lygio knygomis apie savo kultūros darbus. Visame Tauragės regione jaučiama įgudusi režisieriaus globojanti ranka.
Teatras visada buvo langas į patį save. Viskas bendražmogiška ir kartu leidžia pažinti ypatingo likimo savo gyvenimą tarp kitų. Savo ruožtu kultūrą apibrėžia prasmės ir ryšių suvokimas, tam tikrų ženklų savitumas, išnykstančių ritualų, būsenų, bendro likimo įprasminimas. Viso to atpažinimas didele dalimi sudaro žmogaus išskirtinumą arba žmogiškumą, jo dvasingumą.
Teatro kūrimas ir teatro vertinimas ateina per konkrečią patirtį, žinojimą bei poetinį mąstymą.
Užsakyti leidinį
Knyga „Bendruomenė ir teatras“ – ne tik maloni dovana kultūrai, bet ir svarbi savęs pažinimui.
Teatrologijos magistro ir režisieriaus S. Kancevyčiaus parašyta knyga lengvai skaitoma, suprantama ir kartu išlaiko akademinę motyvaciją.
Nė vienas rajonas negali pasigirti panašaus turinio ir mokslinio lygio knygomis apie savo kultūros darbus. Visame Tauragės regione jaučiama įgudusi režisieriaus globojanti ranka.
Teatras visada buvo langas į patį save. Viskas bendražmogiška ir kartu leidžia pažinti ypatingo likimo savo gyvenimą tarp kitų. Savo ruožtu kultūrą apibrėžia prasmės ir ryšių suvokimas, tam tikrų ženklų savitumas, išnykstančių ritualų, būsenų, bendro likimo įprasminimas. Viso to atpažinimas didele dalimi sudaro žmogaus išskirtinumą arba žmogiškumą, jo dvasingumą.
Teatro kūrimas ir teatro vertinimas ateina per konkrečią patirtį, žinojimą bei poetinį mąstymą.
Užsakyti leidinį
1
1
1
1
1
Įvertinimas 5.00 (2 Balsai)
Šis straipsnių rinkinys tęsia ir papildo anksčiau šia tema rašiusių mokslininkų įdirbį – pradėtą Vilniaus tyrėjo Mikalojaus Vorobjovo, įgilintą nuosekliausio čiurlionisto Vytauto Landsbergio, apmąstytą Stasio Ylos, to meto dailės gyvenimo kontekstais išplėstą Laimos Laučkaitės.
Modernėjančio Vilniaus diskursas pateiktas Mindaugo Kvietkausko, taip pat aptarusio Čiurlionio dalyvavimą daugiakultūriniame miesto gyvenime. Svarbūs miesto kultūros reiškiniai tyrinėti ir kitų lietuvių bei lenkų mokslininkų. Aiškėja, kad nors vyksta aktyvi menininko kūrybos sklaida, jo veiklos ir buvimo Vilniuje pėdsakai dar nėra pakankamai įsisąmoninti mūsų kultūrinėje atmintyje. Besiplečiantis kultūros tyrinėjimų laukas leidžia menininko situaciją pamatyti plačiau bei pagilinti mažiau tirtus klausimus.
Užsakyti leidinį
Šis straipsnių rinkinys tęsia ir papildo anksčiau šia tema rašiusių mokslininkų įdirbį – pradėtą Vilniaus tyrėjo Mikalojaus Vorobjovo, įgilintą nuosekliausio čiurlionisto Vytauto Landsbergio, apmąstytą Stasio Ylos, to meto dailės gyvenimo kontekstais išplėstą Laimos Laučkaitės.
Modernėjančio Vilniaus diskursas pateiktas Mindaugo Kvietkausko, taip pat aptarusio Čiurlionio dalyvavimą daugiakultūriniame miesto gyvenime. Svarbūs miesto kultūros reiškiniai tyrinėti ir kitų lietuvių bei lenkų mokslininkų. Aiškėja, kad nors vyksta aktyvi menininko kūrybos sklaida, jo veiklos ir buvimo Vilniuje pėdsakai dar nėra pakankamai įsisąmoninti mūsų kultūrinėje atmintyje. Besiplečiantis kultūros tyrinėjimų laukas leidžia menininko situaciją pamatyti plačiau bei pagilinti mažiau tirtus klausimus.
Užsakyti leidinį
1
1
1
1
1
Įvertinimas 5.00 (1 Balsas)
Monografijoje atskleidžiamas reikšmingo Lietuvos kultūros paveldo objekto – Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio – meninins savitumas, atsižvelgiant į istorines ansamblio formavimosi ypatybes, vienuolijos dvasingumo aspektus ir kasdieninį gyvenimą lėmusias ir koregavusias aplinkybes. Analizuojamas vienuolyno ansamblio architektūros formavimasis, įvertinamos bažnyčios, vienuolyno, klebonijos, mažųjų architektūros formų meninės ypatybės, bažnyčios interjero raida ir kaita, apibūdinami vertingiausi meno objektai, atskleidžiami nauji faktai apie ansamblio architektūros ir dailės kūrėjus.
Užsakyti leidinį
Monografijoje atskleidžiamas reikšmingo Lietuvos kultūros paveldo objekto – Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio – meninins savitumas, atsižvelgiant į istorines ansamblio formavimosi ypatybes, vienuolijos dvasingumo aspektus ir kasdieninį gyvenimą lėmusias ir koregavusias aplinkybes. Analizuojamas vienuolyno ansamblio architektūros formavimasis, įvertinamos bažnyčios, vienuolyno, klebonijos, mažųjų architektūros formų meninės ypatybės, bažnyčios interjero raida ir kaita, apibūdinami vertingiausi meno objektai, atskleidžiami nauji faktai apie ansamblio architektūros ir dailės kūrėjus.
Užsakyti leidinį
