1
1
1
1
1
Šis leidinys skirtas svarbiam Lietuvos paveldo objektui – piliai, kurios istorija buvo pradėta dokumentuoti 1597 m., vengrų kilmės dvarininkui Janušui Eperješui pradėjus statyti mūrinę pilį. Šiame leidinyje vaizdžiai pateikiama informacija apie pilies vardus, legendas. Pristatomi Panemunės pilies valdytojai ir jų istorijos, palikusios pėdsakus ne tik pilies, bet ir Lietuvos istorijoje. Iliustruotai pateikiama informacija, kaip buvo statoma, rekonstruojama ir restauruojama mūrinė Panemunės pilis. Paskutinis leidinio skyrius pristato Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigos darbuotojo Balio Buračo 1942 m. užrašus apie pilį iš jo kelionės Panemuniais.
1
1
1
1
1
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau ne vieną dešimtmetį puoselėja ekslibriso tradicijų Šiauliuose tęstinumą. Bibliotekoje veikia Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, kuris kaupia informaciją apie ekslibrisų istoriją ir raidą, organizuoja parodas ir įvairius edukacinius renginius. Ekslibriso tradicijų puoselėjimas ir Gerardo Bagdonavičiaus kūrybos viešinimas – sugulė į šį leidinį. Knygoje pateikti straipsniai apie ekslibriso istoriją, jo raidą Šiaulių krašte XX-XXI amžiuje. Taip pat pateikti atsiminimai apie dailininką, pedagogą, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininką Lietuvoje G. Bagdonavičių (1901-1986).
1
1
1
1
1
„Kryždirbystė yra vienas iš unikaliausių lietuvių liaudies meno ir kultūros reiškinių. Sakralinio turinio medžio paminklai (kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, šventųjų skulptūros) yra savitas lietuvio kultūrinės, meninės ir dvasinės raiškos būdas, atspindintis prašymą, maldavimą, padėką, džiaugsmą ar skausmą, liudijantis menininko talentą, įaugęs į peizažą, bendruomenės gyvenimą, apipintas papročiais. Kryždirbystė dėl gyvybingumo, gajumo ir meninės brandos, 2001 m. UNESCO pripažinta pasauliniu nematerialaus paveldo šedevru.
Antanas Rimavičius – vienintelis žinomas lietuvis ir kunigas skulptorius, puoselėjęs kryždirbystės tradicijas katalikiškoje Latgaloje (Latvija). Tai spontaniška ir nuoširdi asmenybė, turėjusi gilų vidinį ryšį su Dievu, su kuriamomis skulptūromis ir su žmonėmis. Palikęs ryškius ganytojiškus ir kūrybinės veiklos pėdsakus Latvijoje, ten ir atgulęs amžino poilsio, iškilusis šakyniškis, didelę dalį skulptūrų testamentu paliko tėvynei Lietuvai. Šias skulptūras saugo ir jomis didžiuojasi Šiaulių „Aušros“ muziejus.“
1
1
1
1
1
Gigantišką Š. Saukos kūrybos albumą pradeda jo dukros Monikos Saukaitės tekstas apie tėvą. Ji tarsi įveda skaitytoją – kaip žiūrėti Š. Saukos darbus.
Solidžiame Š. Saukos kūrybos 583 psl. albume ne tik daugybė menininko darbų reprodukcijų, bet ir nemažai dėmesio vertų tekstų. Albume publikuojami filosofės Jūratės Baranovos, menotyrininkės Agnės Narušytės, rašytojo Sigito Parulskio tekstai.
Smagiu atradimu skaitytojams taps ne tik nematyti tapybos darbai, medžio skulptūros, piešiniai ant stiklo ar įdomūs tekstai, bet ir mažai žinoma Š. Saukos kūrybos sritis – fotografiniai paveikslai.
1
1
1
1
1
Žmogus Iš Niekur — tai asmuo, apie kurį šnekama paslapčiomis. Sakoma, kai su juo susisiekia neviltin puolusieji, ant bedugnės krašto atsidūrusieji, tie, kurie nebeturi į ką kreiptis pagalbos, Žmogus Iš Niekur be jokio atlygio gali padaryti ir tikrai padarys viską, kad juos apsaugotų ir išgelbėtų, nors kartais tenka rizikuoti savo gyvybe.
Ir tai tikrai ne legenda...
„Našlaitis X“ — labiausiai pagaulus, aukštos įtampos trileris, tokį jau seniai buvau skaičiusi. Laikykitės įsikibę, nes Greggas Hurwitzas jus taip pavėžins, kad ilgai negalėsite nei atsigauti, nei atsipeikėti!
Tess Gerritsen
1
1
1
1
1
Realaus ir išgalvoto Vilniaus legendos
Į liepą įsilipęs lapus su smuiko raktais svaido Amžinasis Žydas, gatvėmis laksto Geležinis vilkas, legendinis Vilniaus meras apsąla nuo mitinių dvynių kepėjų Juliaus ir Jurgio bandelių, pinigėliui ranką tiesia paties Vytauto Didžiojo laikus menanti ponia Rožė, o prie šachmatų lentos palinksta Krėvė su Sruoga. Ir visi keliai čia, rodos, pasukti taip, kad atvestų tiesiai į mistinę „Apokalipsės“ kavinę.
Mūsų gyvenimai ir miestai – atsitiktiniai, ir viskas, kas yra ir ko nėra, – tik atsitiktinumas. Nereikia man jokių Paryžių, Prahų ir Barselonų. Aš turiu Vilnių, ir jis turi mane, abu laikome vienas kitą sugavę ir nepaleidžiame, – taria sau pagrindinis knygos herojus.
Miesto – realaus ir išgalvoto – legendai lemta užgimti vis iš naujo. Šioji – įkvėpta Vilniaus dvasios, kuri reiškiasi praeities vaiduokliais ir keista šimtmečių logika, lenktyniauja su pačia R. Gavelio fejerija.
Magiškojo realizmo poetika atveria laiko tunelį, kelionę po epochas, galimybę pamatyti savo antrininkus. Paradoksalūs simboliai nušviečia melancholišką Vilniaus istoriją ir atveria unikalų jo grožį. Romano autorius svarsto žmogaus dvilypumo, tapatybės problemas ir klausia, kiek leidžiamės valdomi miesto sąmonės.
Pavasaris vis plaukė per Vilnių ir sostinės varpai skelbė, kad jis nesibaigs dar tūkstantį metų, dar tūkstantį metų gyvensime džiugiai ant sukritusių šimtmečių melancholijos pelenų.
Mindaugas Jonas Urbonas yra vienas įdomiausių ir talentingiausių jaunosios kartos rašytojų, 2016 metais debiutavęs novelių knyga „Dvasių urna“.
