Šio vadovėlio tikslas – supažindinti pradedančius scenarijaus autorius su teorija apie pagrindinius fikcinio naratyvo principus, struktūrą, dizaino sprendimus bei pristatyti svarbiausias scenarijaus formatavimo taisykles. Knygoje skaitytojas supažindinamas su pagrindiniais elementais, lemiančiais naratyvo kūrėjo karjeros ir fikcinių naratyvo kūrinių sėkmę. Pristatoma ir aptariama svarbiausia fikcinio naratyvo teorija, reikšmingiausi autoriai ir praktika konstruojant personažus, pasaulius ar scenas. Knygos pabaigoje aptariamos didžiosios naratyvinės nuodėmės, aprašomi pagrindiniai naratyvo formatai, jų sudarymo taisyklės, pagrindinės ir dažniausios klaidos. Šia knyga siekiama suteikti kuo įvairiapusiškesnį suvokimą apie fikcinio naratyvo kūrimą.
Vadovėlis skirtas įvairių kūrybinių industrijų segmentų studentams, dirbantiems su naratyvu grįstomis medijomis (kinas, animacija, kompiuteriniai vaizdo žaidimai, komiksai, teatras ir t. t.). Ši knyga turėtų būti įdomi ir kūrybinių industrijų specialistams, kurie, nors nėra atsakingi už fikcinio naratyvo kūrimą, tačiau prisideda prie jo įgyvendinimo – įvairių medijų režisieriai, prodiuseriai bei kiti kūrėjai ir specialistai, nuo kurių darbo priklauso, kaip auditorija interpretuos galutinio kūrybinio produkto naratyvą.
Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją?
Knyga, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Kodėl jų reikia? Nes kinas kuria, atkartoja ir keičia pasaulio vaizdą, persmelktą stereotipų ir įvairių rūšių hierarchijų. Ši knyga siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“.
Natalija Arlauskaitė - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, tyrinėja istorinę vaizduotę fotografijoje, kine ir šiuolaikiniame mene, Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio vizualumą, medicinos vaizdiniją, feministinę kino teoriją, kritinę ir medijų teoriją. Knygų „Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos“ (2014), „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ (2020) autorė. Drauge su Lina Kaminskaite sudarė straipsnių rinktinę „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ (2021), nominuotą Metų knygos rinkimuose.
Miglė Anušauskaitė - komiksų autorė, vertėja, judaikos tyrėja. Piešia komiksus apie istorines Lietuvos asmenybes (knygos „10 litų“ (kartu su Gerda Jord (2014) apie Steponą Darių ir Stasį Girėną, „Dr. Kvadratas“ ( 2017) apie Algirdą Julių Greimą, „Kas išsigando Šliūpo?“ (2021) apie Joną Šliūpą), literatūrą (rubrika „Tekstai ne tekstai“ laikraštyje Šiaurės Atėnai), žydų kultūrą ir istoriją (knygelės apie Vilniaus Gaoną, sinagogą ir štetlą) ir daug kitų dalykų. Taip pat verčia iš jidiš kalbos, iliustruoja ir rašo.
Johann Hari pristato įdomią ir naudingą knygą „Pavogtas dėmesys. Kodėl nebemokame sutelkti dėmesio”. Autorius trejus metus siekė išsiaiškinti, kodėl žmonių gebėjimas išlaikyti dėmesį vis labiau silpsta. Keliaudamas po pasaulį kalbino mokslininkus, psichologus ir ekspertus, tiriančius šį nerimą keliantį reiškinį ir ieškančių būdų, kaip galėtume tai išspręsti.
Daugelis mano, kad nesugebėjimas susikaupti yra kiekvieno iš mūsų asmeninis trūkumas. Bet taip nėra. Tai lėmė išorinės jėgos – socialiniai tinklai, žiniasklaida ir daugybė kitų šiuolaikinio gyvenimo aspektų. Mūsų dėmesys buvo tiesiog pavogtas.
Šiais laikais žmonės išgyvena dėmesio krizę, kuri smarkiai veikia jų gyvenimą. Įrodyta, kad yra dvylika veiksnių, kurie mažina gebėjimą sutelkti dėmesį. Ir tik juos perpratę galėsime sau padėti.
Kita autoriaus knyga išleista Lietuvoje “ Nutrūkę ryšiai. Tikrosios depresijos priežastys ir netikėtos išeitys”.
Kultinio serialo „Tvin Pykso“ režisieriaus, kino mistiko, tapytojo, muzikos kūrėjo Davido Lyncho autobiografinė knyga.
Knygoje „Pagauti didžiąją žuvį“ apmąstomas kūrybinis jo gyvenimo nuotykis, jo ištakos bei įkvėpimo šaltinis – meditacija. Aptardamas savo filmus ir kūrybos principus autorius detaliai ir įtaigiai pasakoja apie tai, kaip transcendentinė meditacija įtakojo ir keitė jo kūrybą ir gyvenimą.
„Mažos žuvelės plaukioja paviršiuje, o didelės – gerokai giliau. Jei žvejosi dar gilesniuose vandenynuose – savo sąmonėje – pagausi didesnę žuvį.” David Lynch
Knyga „Ukrainos karo audrose“ – savanorio iš Lietuvos Arūno Kumpio dienoraštis. Tai autentiškas pasakojimas, rašytas keturių misijų laikotarpiu karščiausiuose taškuose. Tik prasidėjus karui, autorius išvyko į Ukrainą ir iškart pateko į patį kovos veiksmų sūkurį. Žvalgybos ir diversijų padalinio sudėtyje jis tiesiogiai dalyvavo vykdant užduotis pavojingiausiuose Charkivo, Chersono, Donbaso fronto ruožuose.
Knygoje „Ukrainos karo audrose“ autorius išsamiai aprašo užduotis, kuriose pačiam teko asmeniškai dalyvauti, naudojamą ginkluotę. Taip pat dalinasi kareiviškos buities,kasdienybe, laimėjimais. Knygoje rasite originalias nuotraukas, žemėlapius, priešo perimtų pokalbių išklotines, taip pat nuorodas į vaizdo medžiagą.
Pamela Gail Johnson yra „Laimingų žmonių draugijos” įkūrėja. Savo knygoje „Laimės praktika. Keturi paprasti žingsniai, kaip pagerinti kasdienį gyvenimą” įvardijo keturis praktinės laimės principus: laimė yra asmeniška, laimės slopiklius galima suvaldyti, laimė keičiasi, kai keičiatės jūs ir laimė yra daugiau, nei jums atrodo.
Jeigu jaučiatės pavargę nuo pozityvaus mąstymo, visokių darbų sąrašų bei mokslinių knygų apie laimę, knygoje „Laimės praktika“ viskas yra pateikiama paprastai ir tikroviškai. Perskaitę knygą pradėsite kitaip žiūrėti į savo laimę. Žmonės linkę manyti, kad laimė yra išskirtinis jausmas, tačiau taip nėra. Norint jaustis išties laimingiems, tereikia išplėsti laimės sampratą ir imti valdyti savuosius slopiklius.
