1 1 1 1 1

Aprašydama penkių moterų gyvenimo linijas ir įvairias patirtis, autorė tiek linksmai, tiek  egzistenciškai rimtai pasakoja apie „žmogaus sielą“, dideles ir mažas katastrofas bei mus visus siejančią  kasdienybę.  Rašytoja nevengia sunkesnių temų apie meilę, išdavystę, savirealizaciją, motinystę ir nevaisingumą. Skirtingos moterų patirtys ir išgyvenimai sukuria prasmingą pasakojimą apie laimės kainą ir ką kiekvienas iš mūsų esame pasirengę dėl jos paaukoti.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1 Įvertinimas 1.00 (1 Balsas)

Heike Behrend studijavo etnologiją politiškai neramiame septintajame dešimtmetyje. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pirmieji lauko tyrimai nuvedė ją į Kenijos kalnus. Devintojo dešimtmečio viduryje ji įsijungė į Šventosios Dvasios judėjimą ir sekė jo  pėdomis šiaurinėje Ugandoje. AIDS epidemijos metu ji dirbo Katalikų bažnyčioje Vakarų Ugandoje ir galiausiai Kenijos pakrantėje tyrinėjo vietinę gatvės fotografų ir fotostudijų praktiką. Šioje etnografinių tyrinėjimų autobiografijoje pasakojama apie tai, kas paprastai į juos nėra įtraukiama – apie neherojiškus ir kultūrinius konfliktus, klaidas ir nesėkmingas situacijas svetimoje šalyje. Ši knyga kviečia atvirai pažvelgti į etnologiją kaip į socialinių santykių poetiką.

Kenijos ir Ugandos vyrai ir moterys etnologę, kuri 1970-ųjų pabaigoje atvyko jų tyrinėti, vadino „beždžione“ ir „kanibale“. Užuot atmetusi šiuos ne itin patrauklius vardus, Heike Behrend įkelia juos į savo autobiografijos centrą, ji pati tampa nuodugniai stebimu etnografijos objektu, ieškančiu tiesos, kritikos ir kolonijinės istorijos, siejamos su šiais svetimvardžiais.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Ar esate pamiršę pavardę aktoriaus, prieš savaitę matytame filme? Arba užėję į kambarį pamiršote, ko čia atėjote? Sunerimstame, nes manome, kad tai galbūt yra ankstyvieji Alzheimerio ligos ar demencijos požymiai. Bet atmintis kartais klysta, tačiau tai nereiškia, kad ji pažeista. Iš tiesų pamiršimas yra žmogiškosios būties dalis.
Neuromokslininkė Lisa Genova knygoje „Atsimink“ gilinasi į tai, kaip kuriami prisiminimai ir kaip mes juos atkuriame. Sužinosite, ar atsiminimai yra laikini, ar yra ištrinami amžiams ir kodėl vienus dalykus prisimename trumpai, o kiti išlieka visą gyvenimą. Autorė paaiškins skirtumą tarp normalaus pamiršimo ir Alzheimerio ligos sukelto pamiršimo. Išsiaiškinsite, kokią didelę įtaką atminčiai daro reikšmė, emocijos, miegas ir stresas. Kai suprasite kaip veikia atmintis, suvoksite atminties stipriąją pusę ir jos trūkumus. Tada pradesite jausti mažiau nerimo, kai pamirštate tai,kas jums svarbu.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Daugelį žmonių kamuoja nuolatinis nuovargis, bloga nuotaika, svorio padidėjimas. Visa tai mes priimame kaip įprasto šiuolaikinio gyvenimo būdo dalį. Tačiau šie simptomai nėra normali būklė, nesvarbu, koks jūsų darbo krūvis ar amžius. Tai yra kūno signalai, bylojantys apie organizmo funkcijų sutrikimą. Knygos autorius teigia, kad su nuolatiniu nuovargiu kovojantys žmonės turi kai ką bendra: žarnyne prasidėjusį ir išplitusį uždegimą. Šis uždegimas padidina riziką susirgti autoimuninėmis ligomis ir sutrikdo medžiagų apykaitą. Knygoje „Energijos paradoksai. Ką daryti, kai apleidžia jėgos“ rasite:

Šešių savaičių programą, kuri padės susigrąžinti sveikatą.

Susipažinsite su nauja monodieta, kuri paskirsto energiją į reikiamas vietas.

Atkursite pusiausvyrą žarnyne.

Išbandysite skanių ir subalansuotų patiekalų receptus

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Ukrainiečių kilmės amerikiečių istorikas Serhijus Plokhyjus knygoje „Europos vartai. Ukrainos istorija“ pasakojimą pradeda nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus. Kas įkūrė Kyjivo Rusią ir kodėl Maskva skelbiasi vienintele viduramžių valstybės paveldėtoja? Kas tokie kazokai, už ką jie kovojo ir kodėl pateko į rytinio kaimyno jungą? Knygoje pasakojama apie cariniais laikais vykdytą ukrainiečių rusinimą, tautinį atgimimą, mėginimą XX a. pirmojoje pusėje sukurti nepriklausomą valstybę, taip pat apie sovietizavimą ir Holodomorą, Stepano Banderos asmenybę ir pokario rezistenciją, apie „Krymo klausimą“ ir nepriklausomybę subyrėjus SSRS, galiausiai apie kilusį kruviną karą su agresore Rusija.

Kitos Serhijaus Plokhyjaus knygos: “Branduolinė kvailystė. Naujoji Kubos raketų krizės istorija”, “Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija”, “Paskutinė imperija. Finalinės Sovietų Sąjungos dienos”, “Žmogus, šaudantis nuodais. Šaltojo karo šnipo istorija”

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

1 1 1 1 1

Abiejų Tautų Respublika iki XVIII amžiaus pabaigos buvo didelė ir sena valstybė, tačiau tiesiog dingo iš Europos žemėlapio. Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršino tarpusavyje Respublikos tautos žiedą, stabdė reformas, manipuliavo net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobė mūsų žemes. O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį?

Istorikas Valdas Rakutis knygoje supažindina su XVIII amžiaus Lietuva taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgia į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus, dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius, bei jų pasekmes. Autorius kelia klausimą: ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus lyderis? Lyderių, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo.

Užsakyti leidinį

Daugiau leidinių

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.