Seras Eltonas Džonas – Jungtinės Karalystės populiariosios muzikos atlikėjas, pianistas ir kompozitorius. Nuo pat 1967-ųjų kuria muziką su savo dainų tekstų autoriumi Bernie Taupin. Bendrai jiedu parašė daugiau kaip 30 albumų.
„Elton: Jewel Box“ yra Eltono Johno aštuonių diskų rinkinys, kuriame yra retų dainų iš jo katalogo, 60 anksčiau neišleistų dainų ir demonstracinių versijų.
Pasiklausyti albumo galima Muzikos leidinių skaitykloje, K. Donelaičio g. 8, 112 k.
Roko muzikantas, kompozitorius, prodiuseris, režisierius ir vienas inovatyviausių dvidešimto amžiaus žmonių – taip dažnai įvardijamas Frankas Zappa. Jis išleido per 60 albumų, sukūrė savo leidybos kompaniją, o jo muzikos stilius varijuoja nuo laisvojo džiazo ir roko iki modernios muzikos orkestrui. „Zappa ‘88: The last U.S. show“ yra gyvo garso albumas, išleistas 2021 m. birželio 18 d. Jame yra daugiausia prieš tai neišleistų paskutinio koncerto, kurį jis kada nors grojo JAV kūrinių.
Pasiklausyti albumo galima Muzikos leidinių skaitykloje, K. Donelaičio g. 8, 112 k.
„Pasakotojas. Istorijos apie gyvenimą ir muziką“ – tai įsimintiniausių Dave'o Grohlo akimirkų vėrinys, iš kurio autorius sukuria originalų, išskirtinį, tiesų ir nuoširdų savo neįprasto gyvenimo paveikslą. Daugybę istorijų – apie stiprią meilę muzikai ir kolegoms muzikantams, nenutrūkstamą ryšį su gimtąja Virdžinija, atsidavimą dukterims ir kitų – jis pasakoja taip, kaip rašo dainas – tiesiai iš širdies. Su humoru ir optimizmu dalydamasis prisiminimais apie „Scream" turų džiaugsmus ir nesėkmes, „Nirvanos" šlovės metus prieš fatališką grupės griūtį, didžiausią savo gyvenimo kryžkelę ir „Foo Fighters" įkūrimą, Dave'as Grohlas atskleidžia išskirtinį ir savitą požiūrį į populiarumą.
Žinome Dave'ą Grohlą kaip garsų muzikantą, o „Pasakotojas" jį mums atskleidžia ir kaip nuostabų rašytoją. Spalvingos scenos, šilti prisiminimai apie susitikimus ir išsiskyrimus, draugus ir šeimą, nuoširdus dėkingumas už nueitą kelią ir įgytas patirtis, už muziką, tapusią gyvenimu,– dėl viso to knygą nepaprastai malonu skaityti. Prisiminimai iliustruoti nuostabiomis nuotraukomis, tarp kurių – ir autentiški vaizdai iš paties autoriaus archyvo.
Dave'as Grohl'as yra amerikiečių muzikantas, dainininkas, prodiuseris ir dainų autorius. Jis buvo roko grupės „Nirvana" būgnininkas, vėliau įkūrė grupę „Foo Fighters", kuriai rašo dainas, groja gitara ir dainuoja.
Tai trejus metus rengtas mokslininkės tyrimas, kuriame pristatoma autorinė muzikos genotipo teorija ir ja grįsta pastarųjų penkių dešimtmečių lietuvių muzikos plėtotė.
Įvade rašo autorė, paskatą tirti muzikos žanro reiškinius tapo „šiuolaikybės garsų meno būklė, kuriai atspindėti neužtenka kalbėti apie atskirus fragmentuotus jos parametrus. Jaučiamus „seisminius smūgius“ į patį muzikos meno fundamentą sugeria ir universalūs, ilgametės tradicijos patikrinti menotyros fenomenai.“ Profesorės teigimu, žanro fenomenas šiandien gyvuoja dvejopu statusu – viena vertus, kaip istorijos atmintin pasitraukusi kategorija, kita vertus, naujai atgimstantis šiuolaikinės muzikos scenos procesams aktualizuoti. Atlikusi istorinių ir dabarties teorinių koncepcijų tyrimus ir kritinę peržvalgą, autorė užsibrėžė suformuoti muzikos genotipo teorinį modelį. Kaip tyrimų rezultatas monografijoje „Muzikos genotipo teorinis modelis“ išryškintos muzikos genotipo kaičių statusų sistemos (senosios tradicijos monožanras, poližanras, „laisvasis“ žanras ir naujosios tradicijos monožanras).
„Nauja, didelės apimties ir nepaprastai įdomi knyga „Valstybė ir visuomenė“ yra penkiasdešimt metų aprėpiantis (1972-2022) devynių dalių leidinys, kurio tematika yra labai įvairi. Tai rodo profesoriaus platų interesų ratų, gilų skirtingų visuomenės gyvenimo ir kultūros sričių supratimų, gebėjimų įtaigiai perteikti savo kritiškų požiūrį į kontraversiškus reiškinius. Taip pat šis leidinys yra puiki medžiaga tyrinėjantiems Lietuvos kultūros istorijos raidų.“
Prof. dr. Lina Petrošienė
„Tai - paskutinis, ketvirtasis autoriaus raštų tomas, į kurį sugulė publicistikos arba tarpinio žanro darbai. R. Apanavičius - ne tik labai aktyvi, kūrybinga ir akyla asmenybė, pro kurios akis nepraslydo tuo metu vykę valstybės kūrimo procesai, įvairios negerovės, bet ir tikrų tyrėjo talentų turintis mokslininkas. Tai dar kartų įrodo jo mokslo populiarinimo straipsniai, ypač vienas iš jų - „Kanklių kilmė ir baltų bei Pabaltijo finų etnogenezė“ (Mokslas ir gyvenimas, 1986), sukėlęs tikrų furorų to meto moksle ir skaičiusiųjų pasaulėžiūroje. Tų patvirtina ir puikiai parašyta, išsami istorinė studija „Socialdemokratai ir Lietuvos valstybingumas (1896-1992 m.)“. Knygoje išreikštos labai veiklaus, talentingo ir neabejingo vykstantiems visuomenės procesams (ypač devintajame-dešimtajame dešimtmetyje) žmogaus mintys, įžvalgos, abejonės, kai kur prisodrintos autoriaus stiliui būdingos ironijos. Šis „archyvinis“ rinkinys atskleidžia tuo metu vykusias diskusijas, pokyčius ar net „perversmus“politikos ir kultūros srityse. Veikalas bus naudingas politikos, istorijos mokslus studijuojantiems ir kultūros politikų tiriantiems mokslininkams.“
Dr. Rūta Šimonytė-Žarskienė
Knyga atkreipia dėmesį į du pagrindinius vokiečių kultūros aspektus – kiną ir madą – kurie turėjo panašias trajektorijas ir daugybę sąsajų bei suformavo įspūdingas pokarinio atsigavimo procesų vietas tiek Rytų, tiek Vakarų Vokietijoje. Gausių diskusijų apie madą Berlyno spaudoje fone, aptariami tokie klasikiniai filmai, kaip „Žudikai yra tarp mūsų“ („The Murderers Are among Us“), „Gatvės pažintis“ („Street Acquaintance”) ir „Moterų likimai“ („Destinies of Women”), taip pat tokie jau pamiršti kūriniai, kaip „Ir dangus virš mūsų“ („And the Heavens above Us”, „Martina“, „Modelis Bianka ir Ingrida“ („Modell Bianka, and Ingrid”). Šiuose filmuose pateikta krizės meto mados traktuotė subtiliai atspindi moterų, kurios sudarė didžiąją dalį pokario visuomenės, kasdienį gyvenimą, troškimus, karjerą ir savęs suvokimą. Kostiumai – tiek DEFA, tiek Vakarų Vokietijos studijų filmuose – yra produktyvi apžvalgos svetainė, skirta tyrinėti realizmo ir eskapizmo sankirtas. Sutelkdama dėmesį į kino kostiumų kūrimo, platinimo ir priėmimo kontekstą, knyga atveria platesnes diskusijas apie drabusžių dizainerio vaidmenį, kostiumų kaip interteksto perskaitymo būdus ir poveikį žiūrovų elgesiui. Ji atskleidžia daugybę kino ir mados sąsajų tiek per 1945 m. laiko takoskyrą, tiek per Šaltojo karo atskirtį tarp Rytų ir Vakarų.
