Londono menų universiteto kultūros istorijos profesorės Caroline Cox knyga „Vintage Shoes“ pasakoja XX a. batų istoriją – nuo Andre Perugia dizaino iki Christiano Louboutino raudonpadžių. Knygoje pristatomi žymiausi dizaineriai: Salvatore Ferragamo, Charles Jourdan, Roger Vivier, Beth Levine, Vivienne Westwood, Manolo Blahnik ir kt., technologiniai gamybos pokyčiai ir kultūrinė įtaka, diktavusi batų madas.
Leidinys iliustruotas archyviniais vaizdais, mados fotografijomis ir specialiai užsakytomis retro avalynės nuotraukomis. Jis skirtas ne tik besidomintiems mados istorija, bet ir avalynės kolekcininkams.
Dabartinės baldų gamybos įmonės UAB „Venta LT“ veiklos pradžia sietina su 1925 ir 1931 metais. 1925 metais Šiauliuose veikė baldų dirbtuvė, o 1931 metais pradėjo veikti Mosiejaus (Mozės) Raiko ir Joselio (Juozo) Rodo baldų gamybos fabrikas „Rūdė“. Žvelgiant į šimtametės įmonės istoriją, matyti, kad jos veikla buvo permaininga. Baldų gamybos įmonė, pradėjusi gyvuoti tarpukaryje, per Antrąjį pasaulinį karą buvo atimta iš savininkų, po karo tapo valstybine, ne kartą keitė pavadinimą. Šių dienų įmonė naudoja 1974 metais įkurto Baldų gamybinio susivienijimo „Venta“ pavadinimą.
Rengiant knygą remtasi „Ventos LT“ archyve esančiais metraščiais, 1978-1990 m. įmonėje veikusios kraštotyrininkų grupės „Jovaras“ kraštotyros darbais. Knygą sudaro pagrindinė dalis, straipsnis bei du priedai. Pagrindinėje dalyje „Nuo „Rūdės“ iki „Ventos“ apibendrinta kraštotyros darbuose užfiksuota įmonės istorija. Jos veikla suskirstyta laikotarpiais, nurodyti pagrindiniai faktai, paminėti jai vadovavę ir prie jos plėtros prisidėję asmenys. Aprašytas ir kultūrinis ventiečių gyvenimas, saviveiklos kolektyvai, kiti laisvalaikio užsiėmimai, padėję suburti darbuotojus. Straipsnyje „Lietuvos baldų pramonės ir dizaino aspektai: „Ventos“ kraštotyros darbų duomenys“ išnagrinėti pramonės plėtotės Lietuvoje ir pramoninio baldų dizaino klausimai. Pirmame priede pateikta chronologinė „Ventoje“ gamintų kėdžių diagrama. Ji papildyta vizualia medžiaga – kėdžių nuotraukomis, brėžiniais. Antrame priede „Įmonės gaminiai“ publikuojami dokumentai apie 1946- 1990 m. gamintų baldų asortimentą.
„Stiliaus ikonos. Dešimt madą pakeitusių moterų“ – tai knyga apie garsias XX a. stiliaus ir elegancijos ikonas, kuriomis žavisi ištisos kartos. Net ir šiandien jos yra įkvepiantys grožio ir žavesio etalonai. Leidinyje publikuojamose nuotraukose – dešimt mados istorijoje žymę palikusių moterų: kino žvaigždės – Marilyn Monroe, Katharine ir Audrey Hepburn, Brigitte Bardot, Grace Kelly, valstybės moterys – princesė Diana ir Jacqueline Kennedy, dizainerės ir stilistės – Coco Chanel, Mary Quant, Twiggy. Šios neeilinės asmenybės niekada nepataikavo madai, bet pačios ją kūrė pasirinktais drabužiais ir kitomis stiliaus detalėmis, o dėl savo elgesio arba gyvenimo įvykių nuolat buvo žiniasklaidos dėmesio centre. Knyga „Stiliaus ikonos. Dešimt madą pakeitusių moterų“ supažindina su šių nepamirštamų ir ypatinga elegancija bei savitu įvaizdžiu apdovanotų moterų istorijomis.
Leidyklos „Briedis“ serijoje apie garsius menininkus išleista knyga „Mikelandželas. Gyvenimas ir kūryba 500 iliustracijų“ skirta vienai svarbiausių Italijos Renesanso asmenybių.
Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarroti (1475-1564)) – skulptorius, tapytojas ir architektas, kurio marmurinės skulptūros „Pieta“ Romoje ir „Dovydas“ Florencijoje, Vatikano Siksto koplyčios skliautų freskos, Medičių koplyčios ir Šv. Lauryno bibliotekos projektai Florencijoje, Šv. Petro bažnyčios kupolas Romoje žavi mūsų akis ir šiandien. Mikelandželas septyniolika metų buvo Šv. Petro bažnyčios Romoje vyriausiuoju architektu, kūrė eilėraščius, kurie išleisti po mirties. Net ir amžininkai Mikelandželą vadino dieviškuoju ir žavėjosi juo ne veltui – jo kūryba suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis manierizmo stiliui, iš karto itin pamėgtam menininkų, kuriems Renesanso harmonijos idealai ir su šia meno srove siejamas natūralizmas padarė didelę įtaką.
Pirmojoje knygos dalyje Rosalind Ormiston pristato Mikelandželo gyvenimo istoriją, pasakoja apie jo šeimą, draugus, mecenatus, užsakymus. Antroji knygos dalis – skirta kūrybai.
Knygoje rasite daugiau kaip 200 skulptūros, tapybos ir architektūros kūrinių, taip pat daugybės Mikelandželo sukurtų parengiamųjų eskizų reprodukcijų. Albumas. skirtas visiems, norintiems daugiau sužinoti apie menininką ir pamatyti jo kūrinius viename, puikiai iliustruotame, leidinyje.
Knygų ir skaitymo mėgėjai šiame albume pamatys knygą, kaip meno kūrinio objektą.
Dailininkų sukurtuose portretuose knygos vaizduojamos kaip intelekto rodikliai, religiniuose paveiksluose – kaip pamaldumo simboliai, natiurmortuose – kaip objektai, o šiuolaikinėse instaliacijose knygos naudojamos kaip žaliava naujam kūriniui.
Leidinyje „Reading Art“ pristatomi įvairių laikotarpių meno kūriniai iš viso pasaulio muziejų ir kolekcijų, kuriuose knygai skirtas svarbus vaidmuo, kuriantis pagarbą ir rašytiniam žodžiui, ir jo svarbiam vaidmeniui meno pasaulyje.
Savo pirmame bestseleryje „Kartos sąjungininkė“ Katja Kullmann pasakoja, kodėl taip sudėtinga būti moterimi, ką reiškia būti „moterimi be palydovo“, kuriai, kaip sakoma, nepasisekė meilėje, kuri pati valdo savo gyvenimą. Nuo Veimaro Respublikos biure dirbančios panelės iki dabartinės tariamai vienišos akademikės – ji yra tikroji modernumo herojė, išskirtinė moteris. Prieš penkiasdešimtąjį gimtadienį Katja Kullmann supranta, kad tokia išskirtine tapo ilgą laiką būdama vieniša. Tai ją šiek tiek šokiruoja. Padeda išsilaisvinimas, savianalizė ir įkalčių paieška. Kokius literatūros, socialinės ir popkultūros liudijimus pateikė „moteris be palydovo“? Kokia galėtų būti jos ateitis? Katja Kullmann aistringai ir atkakliai mus veda prie radikalaus vienišos moters įvertinimo.
