Kauno apskrities viešoji biblioteka rugpjūčio 16 d. 17.30 val. kviečia į Evelinos Stepšytės kūrybinių darbų parodos „Vidinė oro erdvė“ atidarymą. Paroda veiks nuo rugpjūčio 16 dienos iki 23 dienos.

Evelina dalijasi: „Einu takučiais, apsupta įvairiaspalvių gėlių, žaliausių krūmų ir medžių. Aplinka tokia graži ir savotiškai užburianti. Tačiau vidinis pasaulis šįkart užima sostą ir mintys nė nežada trauktis. „Kas aš?“, „Kas žmogus šiame pasaulyje?“ – šie ir panašūs klausimai mane vis lydi, kad ir kur bebūčiau pasaulyje, kad ir ką bedaryčiau. „Vidus... Išorė... Kur ta riba, atskirianti vieną nuo kito? O gal nėra atskirties? Gal viskas taip persipynę, kad nė nesimato tų plonyčių gijų..?“ – postringauju sau. Išties, juk neįsivaizduojame gyvenimo be kasdienių minčių, jausmų, emocijų. Visa tai sukasi it vidinis filmas, paremtas išorinių patirčių. Kaip ir vidinės projekcijos iškeliamos į dienos šviesą. Taip ir gyveni sau žmogus tarp skirtingų realybių, suvokimų, patyrimų. Šįkart kviečiu patyrinėti vidinę oro erdvę per skirtingas fotografijas, įamžintas įvairiose pasaulio vietose. Nes nesvarbu, kur bebūtume, niekur nepabėgsime nuo savo vidinio gyvenimo. Vidinis ir išorinis pasaulis – vienas nuo kito neatsiejamas. Tad žvelgiant į nuotraukas kviečiu pasižvalgyti po savą vidų. Užmegzti pokalbį su savimi ir leistis į dar nepažintą vidinę kelionę, kur fotografijos – galimybė nukeliauti giliau.“

Atidarymo metu kalbinsime kūrėją Eveliną, apžvelgsime bibliotekos erdvėse eksponuojamus darbus bei klausysimės Yurei prie DJ pulto.

 

Bibliotekos savanorė Gerta Stanionytė susitiko su Evelina ir trumpai ją pakalbino apie jo kuriamas vizualizacijas, kūrybos procesą bei įkvėpimą kurti. Kviečiame skaityti!

Galbūt galėtum trumpai prisistatyti –  kas esi ir kuo užsiimi? 

Save apibūdinčiau kaip menišką, kūrybingą sielą, žvelgiančią į gyvenimą pačiomis įvairiausiomis perspektyvomis. Pagal profesiją esu psichologė, taip pat užsiimu meninėmis veiklomis kaip fotografija, piešimas, rašymas, eilių kūrimas, kartkartėmis prisėdu ir pianinu pagroti. Mano kasdiena būna apipinta kūrybos, improvizacijos, idėjų, gilių pamąstymų ir tyrinėjimų. Mėgstu mokytis ir suvokti dalykus, tad psichologija ir menas labai gražiai tarpusavyje persipina ir kartu apima pakankamai didelį domėjimosi sričių diapazoną.

Kokia buvo tada kūrybos pradžia, kelerių metų pradėjai kurti? Kitaip tariant, kaip atsiradai menininko kelyje?

Oi, net sunku apibrėžti, kur iš tiesų ta pradžia. Manau, kad menininko dvasia manyje ruseno jau seniai, ir pamažėle jai leidau pasireikšti. Pamenu, dar paauglystės metais pradėjau fotografuoti, tačiau tos mano nuotraukos niekuomet nebūdavo „tiesiog nuotraukos“ – jau tuomet užfiksuodavau akimirkas ir objektus įvairiomis perspektyvomis, kampais. O dienoraštį pradėjau rašyti išvis dar mažutė būdama... Lankiau pačius įvairiausius būrelius (meno mokyklą, vaikų mados teatrą, floristiką ir pan.), manau, kad viskas prisidėjo prie mano meninės saviraiškos, ją savaip paskatino.

Ar ši paroda bibliotekoje bus Tavo pirmoji paroda? 

Apie savą fotografijų parodą svajojau jau seniai, tik visad tai atrodydavo kaip tolima ateitis. Visgi, pasirodo, tereikia nuoširdaus noro, vidinio apsisprendimo, pasinaudojimo galimybėmis (o jų visur visuomet pilna!) ir vuolia! Šį rugpjūtį surengsiu dvi savas fotografijų parodas, tad bibliotekoje ji jau bus antroji.

Kokiomis temomis Tau labiausiai patinka kurti? Galbūt Tavo kūryboje kai kurios temos kartojasi?

Labai myliu nesuplanuotą, to momento saviraišką, pasaulio matymo perteikimą. Pavyzdžiui, einu gatvele mieste ir pamatau tokį įdomų kampą, kažkokią perspektyvą ar man surezonavusią mintį, kad, atrodo, net negaliu pro tai praeiti. Net jei neturiu fotoaparato pašonėj, griebiu telefoną ir užfiksuoju. Nors daugiausiai mano kūryboje atsispindi vidinio pasaulio išraiškos, psichologijos (vidiniai žmogaus šešėliai, atspindžiai), natūralios gamtos temos. Mano fotografijos tarsi metaforos pasiekti vidinį pasaulį per išorinius vaizdinius. Galimybė pažvelgti į save giliau, kažką galbūt išsikelti, susivokti ar net dar labiau sau leisti būti (juk taip dažnai savęs nepriimam, teisiam, peikiam!)

Kaip ruošiesi savo kūrybos procesui? Ar turi kokių pasiruošimo ritualų, praktikų?

Nors ir mėgstu išbandyti pačias įvairiausias praktikas, ritualai man iš savęs yra toks kupinas magijos ir savotiškos paslapties reiškinys, visgi mano kūrybinis procesas vyksta pagal „pajaučiau, atėjo mintis, idėja, ir darau“ principą – tuomet būna tas pats tikriausias, nuoširdžiausias kūrybinis etapas. Nebelieka nei laiko, nei vietos prisimąstymams, pergalvojimams, abejonėms. Tuomet mokaisi, atrandi ir kuri pačiame procese. O kai per daug užsimąstai, žiū, jau ir nukeliavo kažkur ta idėja. Jau išsikvėpei, apniko abejonės, dvejonės, visokie nepasitikėjimai savimi užplūdo. Tuomet nebelieka erdvės improvizacijai, eksperimentavimui ir leidimui sau klysti, būti netobulam. O juk iš visa to ir mokomės, pažįstam šį pasaulį. Netobulumas pats iš savęs yra toks įdomus ir ypatingas, netgi kūrybingas, pasakyčiau!

Ar esi girdėjusi įsimintinų atsiliepimų apie savo darbus? 

Kiekvienas žmogaus nuoširdus komentaras paliečia širdį ir sušildo, tačiau itin įstrigo pasakymas, kad mano nuotraukos dvelkia namais, jaukumu. Atrodo tokie paprasti žodžiai, bet taip stipriai palietė mane! Dar dabar apie tai pagalvojus norisi nusišypsoti. Pati labai myliu pagirti kitus, pasigrožėti žmonių kūryba. Net jei tai visiškai nepažįstamieji – taip gera pasidžiaugti ir paskatinti! Kurkime, išreikškime savus vidinius pasaulius, kalbėkimės įvairiausiomis kūrybos formomis! Ir nepamirškime pasidalinti tuo gražiu žodžiu, kuris iškyla susitikus su kito pasaulio (juk kiekvienas gyvename savame pasauly!) išraiška. Juk taip nuostabu ir kitam suteikti pakylėjimą, sparnus, ir pačiam juos išskleidus sklandyti.

Kokie Tavo siekiai kūryboje? Kokią žinutę norėtum nešti savo kūryba? 

Kad ne viskas yra taip, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Kiekviename iššūkyje galime įžvelgti ir galimybę. Kiekviename sunkume pamatyti ir ten slypintį džiaugsmą. Pasaulis nėra tik juoda ar balta, jis – visoks. Kaip ir mes patys. Norėčiau, kad manoji kūryba pasiektų kitų žmonių vidinius pasaulius. Kad tai būtų tarsi įrankis, leidžiantis leistis į savas gilumas, tolumas. Kad kiekvienas mano kūryboje atrastų tai, ko jam tą akimirką būtent ir reikia: erdvės sau, vidinės tvirtybės, pasitikėjimo savimi, pažvelgimo į gyvenimą iš skirtingo požiūrio taško, susitikimo su savais šešėliais, baimių paleidimo – nuostabu, kai tai tikra ir išjausta, giliai patirta. Kiekvienas pažįstame šį pasaulį per savą potyrį, tad manoji kūryba – ne išimtis. Tai galimybė pažinti ne tik aplinkinę būtį, kas išoriškai vaizduojama nuotraukose, bet ypač – save. To ir linkiu: per aplinkinį pasaulį, įskaitant manąją kūrybą, pasiekti savus vidinius turtus, giliausius slėpinius.

Kokie yra Tavo įkvėpimo šaltiniai?

Bet kas, kas tik pasitaiko mano akiratyje, su kuo galiu sukurti bent momentinį ryšį. Aš labai lengvai įsikvepiu. Net, kai atrodo, pasitaiko sunkių ar nuobodžių dienų, ir tai pilna įkvėpimo aplink! Tik leisk sau tai pamatyti... Būna net pati save įkvepiu. Įvairios emocijos, jausmai ar gilūs pamąstymai. Ta pati kūryba, menas, idėjos, žmonės, gamta, keliavimas, kasdienis gyvenimas, pokalbiai – visiškai nesvarbu, kas tai bebūtų! Kad ir dabar: stebiu nepažįstamą vaiką, kuris taip nuoširdžiai, džiaugsmingai bendrauja su tėčiu. Bet kad jūs matytumėt, koks tyras džiaugsmas iš vaiko sklinda, vau! Atrodo net akių negaliu atitraukti, kaip gera tai matyti. Ir va tokie momentai man yra labai ypatingi, net magiški ir itin įkvepiantys! Norisi dalintis tuo tokiu natūraliu vaikišku džiaugsmu. Pasaulyje pakankamai daug skausmo ir įtampos, tačiau gyvenimas nėra tik apie tai. Tai daug plačiau, daug įvairiau! Taip norisi ne tik pačiai įsikvėpti, bet ir kitiems leisti tai pajusti!

Ar yra menininkų, kuriuos laikytum savo autoritetais? Galbūt net yra menininkų su kuriais norėtum būti lyginama?

Esu dėkinga už galimybę mokytis ir būti įkvėptai pačių įvairiausių žmonių, kurie pasineria į savitą kūrybą. Tai labai įdomu! Visgi sunku išskirti kažkokią vieną ar kelias asmenybes, o gal nė nesinori to daryti. Ar tai bebūtų garsus menininkas, pristatantis tikrą šedevrą visam pasauliui, ar mažas vaikas, paėmęs pieštukus į rankas ir keverzojantis savitą pasaulį baltame lape, kiekvienas gali būti puikiu įkvėpėju, skatinančiu pasinerti į tą neišsemiamą kūrybinį šaltinį. Kiekvienas kūrinys yra unikalus, juk prie jo darbuojantis buvo įdėta dalelė savęs, tarsi paliktas įspaudas, leidžiantis pajusti kūrinio dvasią. Tad manau, kad ne autoritetuose ir ne lyginime esmė, o pačiame žmogaus santykyje su kūryba. Leidime sau tyrinėti, kurti, klysti, eksperimentuoti ir išreikšti savą vidinį pasaulį, kaip tik tą akimirką tesinori. 

Ar menas bei kūrybiškas požiūris į pasaulį Tau padeda ir kitose gyvenimo sferose? Jei taip, kaip?

Manau, kad menas ir kūrybiškas požiūris į pasaulį yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, tad automatiškai tai persipina ir kitose mano gyvenimo sferose. Pavyzdžiui, esu gana ekspresyvi asmenybė. Man kasdienė saviraiška, ar tai per fotografijas, piešinius, rašymą, įvairias metaforas, gilius pamąstymus, yra natūralus ir įprastas dalykas. Menas ir kūryba padeda tiek į pasaulį ir įvairius gyvenimo įvykius, nepriklausomai, ar skaudūs, ar džiugūs jie bebūtų, pažiūrėti kiek kitu kampu, kaip ir savyje suvokti man svarbius dalykus. Tai tarsi ta tvirta tilto kolona, jungianti vidinį ir išorinį pasaulius.

Ko palinkėtum kitiems jauniems kūrėjams, kurie galbūt nedrįsta eksponuoti savo darbų arba susiduria su kitokiais iššūkiais?

Pasitikėti savimi ir žengti tą pirmąjį žingsnį! Nes jis dažnai ir būna sunkiausias. Jeigu tik žvelgsime į galutinį tikslą, pamesdami visą einamą kelią tame, tikrai gali atrodyti baugu, per sunku ar net neįveikiama. Tačiau kai judi į priekį po truputį, leidi sau tame kelyje, pačiame procese, ir klysti, ir nežinoti, ir pasimesti, ir vėl naujai atrasti tą kelią, atsiranda daug erdvės smagiai improvizacijai ir savitiems atradimams. Didelį tikslą suskaldžius į mažesnes dalelytes viskas pasirodo įveikiama ir dar kaip įdomu! Apdovanoji save galimybe išreikšti savą vidinį pasaulį. Kalbėtis ne tik žodžiais, bet ir vaizdiniais, įvairiomis metaforomis. O tuo tarpu kiek ir apie save, ir apie aplinkinį pasaulį sužinai, oho! Tad linkiu įsiklausyti į savą vidinį balsą ir nepaisant baimių išlaisvinti savą vidinį vaiką pasidžiaugti šiuo gyvenimu, pripildyti jį savomis spalvomis, kad ir kokios jos bebūtų. Juk būtent mes visi, būdami tokie saviti ir įdomūs, padarome pasaulį tokį unikalų ir ryškiaspalvį, tiesa? :)

 

Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kviečiame dalyvauti!

Projektas Lietuvos jaunimo reikalų departamento įtrauktas į Lietuvos jaunimo metų 2022 kalendorių.

 

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

LTK Logotipas1


Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.