Kauno apskrities viešosios bibliotekos II a. fojė iki balandžio 16 d. eksponuojama velykinių atvirukų paroda „Senieji lietuviški velykiniai atvirukai“. Ekspozicijoje galima pamatyti atvirukus iš Valerijos Balčiūnienės, Romualdo Bartuškevičiaus asmeninių archyvų ir KAVB Meno leidinių skyriaus fondų.
Mūsų šalies muziejuose galima aptikti atvirukų, kurių pašto žymenys rodo, jog jie buvo siųsti pačioje XIX amžiaus pabaigoje. Daugiausia jų į Lietuvą atkeliaudavo iš užsienio, bet yra išlikusių ir savų, lietuviškų, kur galima pasigrožėti mūsų miestų vaizdais. Tuo metu Lietuva dar priklausė carinei Rusijai, o šioje šalyje atvirukų leidyba užsiimdavo ne tik valstybinės, bet ir privačios įstaigos. Taigi pirmųjų išlikusių atvirukų užrašai yra rusiški.
Kai pagaliau buvo atgauta lietuviška spauda, atvirukai pasipylė kaip iš gausybės rago. Ar jie buvo nacionaliniai? Vargu. Mūsų valstybės leidyklos daugiausia įsigydavo kitų Europos šalių leidėjų pagamintų atvirukų klišių. Tereikėjo jas papuošti lietuviškais užrašais. Kiek vėliau imta atvirukų leidybai naudoti Lietuvos dailininkų paveikslų reprodukcijas, pradėta menininkams užsakinėti specialius šventinio turinio darbus. Religinės organizacijos leido savosios tematikos atvirukus. Juos uždraudė smetoninę valdžią pakeitęs sovietinis okupacinis režimas.
Ramunė Tolvaišytė
