Kauno apskrities viešoji biblioteka birželio 6 dieną 17.30 val. kviečia į Emos Kazlauskaitės kūrybinių darbų parodos „Paskuipaskuipaskui“ atidarymą. Paroda veiks nuo birželio 6 iki birželio 10 dienos.
Ema dalijasi: „Eilutė „Paskuipaskuipaskui“ gali būti suvokiama kaip atidėliojimo įpročio išraiška, tik šiuo atveju tai – atidėliojimo įprotį primenantis kūrybos principas, suteikiantis daugybę manipuliavimo turima medžiaga galimybių. Darbuose persipina analoginės ir skaitmeninės fotografijos pagalba gautų vaizdinių fragmentai, naudojama sava bei svetima medžiaga. Kone visus darbus siejantis principas – vieną fotografiją sudaro keletas skirtingu metu bei skirtingose vietovėse fotografuotų nuotraukų. Parodoje eksponuojami įvairūs kūrybinės fotografijos darbai, kurti studijuojant Naujųjų medijų meną Vytauto Didžiojo Universitete – pavienės fotografijos ant tekstilės ar įprastiniu plakato pavidalu; serija ,,CC0“; 2021–2022 m. organizuoto bendrakūrybos projekto „Exercises“ rezultatai; 2021 m. VDU galerijoje „101“ vykusioje, grupinėje fotografijos parodoje „Natūra“ rodyti darbai. Susipažinkim!.“ Emos kūrybinių darbų paroda „Paskuipaskuipaskui“ yra dalis projekto „Erdvė reikštis“ renginių ciklo.
Svajoji apie asmeninę parodą ar performansą, o gal tiesiog nori įgyti naujų žinių? Kauno apskrities viešoji biblioteka organizuoja projektą „Erdvė reikštis“, kuris padės jauniesiems kūrėjams geriau atrasti save, prisijungti prie bendruomenės ir dalintis savo patirtimis ir menu laisvoje, atviroje ir saugioje erdvėje. Projektas apima kelias veiklas: parodas, performansus, peržiūras, edukacijas, kūrybinius susitikimus.
Emos Kazlauskaitės parodos atidarymo metu kalbinsime kūrėją Emą, apžvelgsime bibliotekos erdvėse eksponuojamus darbus bei klausysimės Yurei prie DJ pulto.
Bibliotekos savanorė Gerta Stanionytė susitiko su Ema ir trumpai ją pakalbino apie jos kuriamas vizualizacijas, kūrybos procesą bei įkvėpimą kurti. Kviečiame skaityti!
Galbūt galėtum trumpai prisistatyti – kas esi ir kuo užsiimi?
Labai ironiška, jog į šitą klausimą man atsakyti sudėtingiausia. Man atrodo, užteks tiek – Ema Kazlauskaitė, kol kas baigusi 3 kursus Vytauto Didžiojo Universitete, Naujųjų medijų meno programoje ir šiuo metu stačiai galva nėrus į ieškojimus.
Kokia buvo tada kūrybos pradžia, kelerių metų pradėjai kurti? Kitaip tariant, kaip atsiradai menininko kelyje?
Iš pradžių kurdavau tik nespalvotas fotografijas. Juokinga, nes dabartiniai mano darbai dažniausiai itin spalvoti.
Jau turėdama kiek geriau fotografuojantį telefoną ir randantis vis daugiau nuotraukų redagavimo programėlių, fotografuodavau bet ką ir stengdavausi iš nuotraukų išpešti kiek įmanoma daugiau – pakeisti visas spalvas, deformuoti ir visaip kaip sudarkyti. Kažkodėl toks procesas visada teikdavo malonumą. Paauglystėje pradėjau kolekcionuoti juostinius fotoaparatus ir kameras, tačiau jais visai nefotografavau. Vėliau bandžiau filmuoti, ėmiau dažniau rankose laikyti padovanotą skaitmeninį fotoaparatą. Redagavimo ir fotografavimo procesuose atrandu tam tikrą užuovėją, ramybę, tad laikui bėgant imdavausi to dažniau. Pirmąjį rimtą skaitmeninį fotoaparatą įsigijau 2019 metais, stodama į dabartines savo studijas.
Ar ši paroda bibliotekoje bus Tavo pirmoji paroda?
Labai džiaugiuosi jau turėjusi galimybių eksponuoti savo darbus. Anąmet, su dar keletu kolegų rodėm instaliaciją „Tempo erdvėje“. Rudenį, VDU galerijoje „101“, dalyvavau grupinėje studentų fotografijos parodoje. O šį sausį vyko mano paroda „Exercises“ / „Pratimai“, kuri nebūtų pavykusi be tris savaites iš eilės organizuotų performatyvių renginių – jų metu iš dalyvių surinkau didžiąją dalį parodos medžiagos... ir dar išmokau mandrą žodį „bendrakūryba“ :) Paroda bibliotekoje noriu parodyti tai, kas jau padaryta, pati simboliškai su tuo atsisveikinti ir neprisirišant keliauti toliau.
Kokiomis temomis Tau labiausiai patinka kurti? Galbūt Tavo kūryboje kai kurios temos kartojasi?
Jaučiu, jog tik pastaruoju metu vis daugiau mąstau apie vaizdų įžodinimą. Daugiausia svarbos suteikiu žaidimui techniniais aspektais, metodais ar technologijomis, bet norisi neužstrigti vien ties technika. Kol kas buvo tik bandymai kalbėti apie vaizduotės-realybės-laiko patyrimą, bendruomeniškumą, kūną ir savivoką.
Kaip ruošiesi savo kūrybos procesui? Ar turi kokių pasiruošimo ritualų, praktikų?
Pasivaikščiojimais, muzika. Dažniausiai ausinėse „ant repeato“ groja tik viena išsirinkta daina. Matyt, koks nors išgirstas skambesys suteikia idėjų ar tam tikrą nuotaiką, kurios pamesti nebesinori ir to paties skambesio klausau be paliovos.
Ar esi girdėjusi įsimintinų atsiliepimų apie savo darbus?
Pats įsimintiniausias nutiko besiruošiant pirmąkart eksponuoti savo fotografijas. Prieš keletą metų, kabinant darbus vienoje iš Kauno senamiesčio kavinių, girdžiu, klausia – „Man labai patinka. Kokiais čia dažais tapei?“ Šyptelėjau ir pasakiau, jog tai – smarkiai redaguotos fotografijos, tik atspausdintos ant tekstilės. Atsimenu kažką panašaus į „O, geras, galvojau čia tapyba“.
Kokie Tavo siekiai kūryboje? Kokią žinutę norėtum nešti savo kūryba?
Būtent tai šiuo metu ir bandau išsiaiškinti, tad atsakyti dar negaliu.
Kokie yra Tavo įkvėpimo šaltiniai?
Fragmentų iš kasdienybės visuma. Stengiuosi žavėtis mažomis detalėmis. Kartais garsas, spalva, išgirstas žodis ar mintis priverčia veikti.
Ar yra menininkų, kurios laikytum savo autoritetais? Galbūt net yra menininkų su kuriais norėtum būti lyginama?
Didelių autoritetų neturiu, kol kas lyginama būti nesinori, nes tai tikriausiai įspraustų į tam tikrus rėmus. Tačiau į galvą šauna fotografės Elizaveta Porodina ir Lea Colombo. Žaviuosi jų sugebėjimu naudoti ir derinti spalvą.
Ar menas bei kūrybiškas požiūris į pasaulį Tau padeda ir kitose gyvenimo sferose? Jei taip, kaip?
Padeda išlaikyt sveiką protą. Pastebėjau, jog neįgalindama kūrybiškumo, prarandu džiaugsmą. Menas ir kūrybiškumas leidžia pažvelgti kitu kampu, sužinoti daugiau, žaisti, išjausti – tiek kalbant apie kiną, įvairias parodas ir kitokius meno reiškinius, tiek kasdienius veiksmus. Labai svarbu vis ieškoti būdų žaisti gyvenimą.
Ko palinkėtum kitiems jauniems kūrėjams, kurie galbūt nedrįsta eksponuoti savo darbų arba susiduria su kitokiais iššūkiais?
Savęs nepasmerkti ir iškart nenuvertinti. Leisti sau norėti, svajoti ir bandyti. Prisiminti, jog, bet kuriuo atveju – darbai patys, savomis kojytėmis, eksponuotis neišbėgs. O pagalbos ar patarimo galima sulaukti tik jų prašant. Visą tai, kaip priminimą, ir sau pačiai čia parašiau.
Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Kviečiame dalyvauti!
Projektas Lietuvos jaunimo reikalų departamento įtrauktas į Lietuvos jaunimo metų 2022 kalendorių.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
